Lietuvoje praleista negirdomis, kad Europos Sąjungos statistikos tarnyba EUROSTAT neseniai apsisprendė, prie kokių finansų priskirti privačių pensijų fondų lėšas. Klausimas svarbus, nes siejamas su ekonominio stabilumo įsipareigojimais.
Įsivedus Eurą, būtina užtikrinti, kad valstybės biudžeto deficitas neperkoptų trijų procentų, todėl reikia pašalinti bet kokią dviprasmybę dėl valstybės pajamų ir išlaidų traktavimo. Mums šis klausimas svarbus dar ir dėl pačios pensijų reformos esmės supratimo. Paprastai žodis ,,pensija” reiškia arba valstybės garantuojamą socialinę apsaugą, arba privatų taupymą senatvei. Vienos pensijos priskiriamos valstybės finansiniams įsipareigojimams, o kitos yra privačios rizikos dalykas. Taigi iki šiol Europoje pensijų finansai buvo aiškūs.

Sumaištį Eurostate sukėlė naujos Sąjungos narės, pradėjusios reformuoti savo pensijų sistemas. Vengrijoje, Lenkijoje, o nuo šių metų ir Lietuvoje, kaip žinia, dalis “Sodros” įmokų nukreipiama į privačių pensijų sąskaitas. Lėšas iš piliečių surinkusi valstybė neprisiima įsipareigojimų dėl būsimų pensijų dydžio. Beje, įsipareigojimų neprisiima ir patys privatūs pensijų fondai.

Savo pinigų nepratę tvarkyti rytų europiečiai tokioje schemoje logikos nepasigenda, tačiau Eurostatui ji pasirodė įtartina. Rytų Europoje diegiamas antrąsias pensijų pakopas vyriausieji Europos Sąjungos statistikai ir finansininkai nepripažino socialine apsauga. Kaupimui skirta socialinio draudimo įmokos dalis yra pačių privačių asmenų ateičiai atidėtos lėšos. Jos nėra garantuojamos valstybės, todėl nesuteikia socialinės apsaugos senatvėje. Europos Sąjungos statistikos tarnybai tai išaiškinti buvo svarbu, kad pagrįstų kodėl dalis per “Sodrą” plaukiančių lėšų nebus įtrauktos į valstybės finansus. Kita atskleistos problemos pusė – dalies socialinės apsaugos atsisakymas socialines įmokas atiduodant privatiems fondams - yra šalių vidaus reikalas. Jeigu rytų Europoje žmonėms socialinio saugumo per daug, jų valia tą saugumą susimažinti.

Net ir tokiu atveju dėmesio vertas klausimas dėl valstybės vaidmens renkant lėšas privatiems reikalams pateisinimo. Jeigu jau socialinė apsauga gali atsisakyti dalies lėšų, kodėl keliais procentais nesumažinus “Sodros” įmokų, kurios ypatingai sunkiai slegia darbo užmokestį. Dėl mažesnio apmokestinimo padidėtų į rankas gaunamos algos, augtų paklausa darbo jėgai, mažėtų nedarbas. Daugiau į rankas gaunantys dabuotojai galėtų pasirinkti – ar papildomai taupyti senatvei, ar būstui, o gal automobiliui.

Kodėl valstybė nusprendė, kad paties žmogaus uždirbtas šimtas litų, atidėtas privačiai pensijai jam duos daugiau naudos, negu tie patys pinigai išleisti mokymuisi, geresniam maistui ar vaistams? Gal stingant lėšų šiems reikalams sukauptos pensijos net nebeprireiks.

Pagaliau, kodėl valstybė nurodo net tik kam taupyti, bet ir kur? Kodėl nusprendžia, kad litas privačiame pensijų fonde žmogui naudingesnis, negu, pavyzdžiui, sąskaitoje banke, kuriam priklauso ir pats pensijų fondas? Suprantama, kad kiekvienam būtina socialinė apsauga senatvėje ir už ją atsakinga valstybė. Rytietiško tipo privačios pensijos, kaip minėta, nėra socialinė apsauga. Taigi, kuo pagrįstas valstybės kišimasis į privačių pinigų tvarkymą, kurio sėkmės ji negarantuoja? Kaip tai dera su rytų Europoje dominuojančiu polinkiu į laisvąją rinką? Deja, lemia kitas šiame Europos kampe paplitęs polinkis – verslo sėkmę garantuoti valstybės turtu, o kai jis baigiasi – bent panaudojant valstybės jėgą surinktais pinigais. Jeigu valstybė sumažintų įmoką Sodrai, dėl piliečių kišenėse pagausėjusių pinigų privatiems pensijų fondams tektų konkuruoti su visomis kitomis verslo įmonėmis.

Minėtas Eurostato išaiškinimas dar kartą pagrindžia mintį, kad tikrasis tokių pensijų reformų tikslas ne tas, kuris viešai skelbiamas - ne socialinio saugumo senatvėje stiprinimas, bet valstybinė protekcija atskirai verslo rūšiai.

Valdžios perduotų pinigų pakanka apmokėti pensijų fondų reklamoms, kurios neteikia jokios informacijos. Deja, stinga lėšų svarbių žinių iš Europos institucijų sklaidai. Tokiomis sąlygomis nenuostabu, kad gyventojai veržiasi į privačius pensijų fondus genami socialinio nesaugumo, net nesuvokdami, kad taip nuo jo tik dar labiau tolsta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (116)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (196)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (64)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (8)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (20)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (11)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (5)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...

Studija: nervingi žmonės gyvena ilgiau už atsipalaidavusius (5)

Jei ištisomis dienomis nervingai bumbate kaip Woody Allenas , graužiate savo nagus ir nuolat...