Nebalsavau už Rolandą Paksą. Nebuvo jis mano "svajonių prezidentas". Netikėjau jo pažadais. Lyg ir derėtų dabar kikenti į kumštį, kad yla pagaliau išlindo iš maišo, kad Jo Ekscelencijai atėjo prastos dienos.
Saulės užtemimas
© EPA-ELTA
Tačiau nesikikena. Deja, ne krikščioniška artimo meilė sulaiko ar įsitikinimas, jog kiekviena valdžia iš Dievo. Tiesiog apmaudu. Baisiai gaila savęs ir visų kitų. Ir ne tik dėl to, kad vėl apdumti ir pažeminti, vėl su palaužta viltimi.

Kad dar kartą kažkas už nugaros ciniškai prekiavo mumis, kūrė juodus planus, pūtė miglą į akis, o mes tuo tarpu sau laimingi šokom ir dainavom, statėm paminklus, alpom nuo krepšinio pergalių ir nesulaikomai žygiavome į Europą. Nieko nauja čia nėra. Sako, tarpukario Lietuvoje sovietų žvalgyba visaip rėmė tautininkų partiją ir jos lyderius, finansavo patriotinę spaudą, per savo agentus sugebėjo inspiruoti 1926 m. perversmą ir keturių komunarų sušaudymą. Nieko neįtarianti tauta ramiausiai šventino altorėlius Vytautui Didžiajam ir skaičiavo savo laimėjimus. Paskui ėmė dardėti rusiški tankai, ir buvo viskas baigta.

Nežinau, gal mes iš tiesų pasmerkti galingesnių kaimynų spaudimui bei savo valdovų liguistoms ambicijoms ir kvailumui? Na, su tankais dar galėtum kovoti, o iš valdžios laukti kažkokių permainų. Tačiau kaip kovoti su savimi ir kaip pakeisti save? Juk didžiausia Prezidentūros skandalo pamoka vėl ko gero bus ta, kad jokios pamokos nebus. Gyvensim kaip gyvenę.

Tai yra, ir toliau nematysim, negirdėsim, negalvosim. Kalėdų proga pirmiesiems dienraščių puslapiams, žiūrėk, ir vėl bus pririnkta naujų nuotykių iš klebonijų. Jeigu kas per daug aiškiai ir garsiai kalbės apie Rytų kaimynės grėsmę, tai vėl bus nurašoma psichikos sutrikimams. Užuominos apie dešimt Dievo įsakymų, žinoma, geriausiai tinka katekizmo pamokoms, o ne politikai. Patriotizmas, kaip jau įprasta, paliekamas "megztosioms beretėms".

Tarybiniais laikais buvo viskas daroma, kad žodis "tiesa" keltų baimę. Per nepriklausomybės metus darėme viską. kad žodį "tiesa" palydėtų atlaidi šypsena. Rezultatas tas pats – tiesa padaroma kliūtimi siekti ramaus, sotaus gyvenimo.

„Жить не во лжи“, – kitados melo apsiaustyje garsiai paskelbė Aleksandras Solženicynas. Gyventi ir nemeluoti. Gyventi tiesoje. To galėjo siekti kiekvienas sovietų imperijos gyventojas. Žinoma, už tai turėjai mokėti, tačiau nebūtinai kelione į Sibirą, nebūtinai tapdamas didvyriu ar kankiniu.

Močiutė, vedanti vaikus pirmosios komunijos, gyveno tiesoje. Ne kas kita, o mumyse tūnanti tiesos baimė sugalvojo pasiteisinimą, esą kitaip neįmanoma, esą privalai atiduoti ciesoriui, kas jam priklauso. Apsipratome su dvigubu dugnu. O kol nebuvo apsiprasta, prisimenu, kaip drebėjo ranka, kada reikėjo pasirašinėti tarybinio kario priesaikos lapą. Buvo visiškai aišku, kad tai nėra „жить не во лжи“.

Dabar visi skelbia, jog savo viduje nepritarė sistemai, jog komunistine ideologija nuoširdžiai tikėjo tik saujelė naivuolių ar idiotų. Kiti paprasčiausiai apsimetė ją tikį. Tačiau tai nebuvo paslaptis ir pačiai sistemai. Ji ir nesistengė žūtbūt pelnyti tavo karštų jausmų. Jai užteko tavo baimės, tavo apsimetimo ir veidmainystės. Jos pagrindinis tikslas ir buvo priversti tave priimti melo siūlomas žaidimo taisykles. Juk kiek sykių per tardymus ana pusė kartodavo: "Mums nesvarbu, ką tu galvoji. Svarbu, kad būtum lojalus". Ir kiek sykių iš tiesų imdavai manyti, jog nieko neprarasi, paėmęs į rankas raudoną vėliavą, atsistojęs prie balsavimo urnų, pacituodamas marksizmo klasikus.

Bet ar tikrai nepraradome? Ar šiandien nemokame kainos už mele nuolankiai nugyventus dešimtmečius, už baimę išgirsti ir priimti tiesą? Ar neištrynėme iš sąmonės atsparumo melui, tos nepamainomos sąlygos būti laisvam ir puoselėti laisvų piliečių visuomenę? Ar ne dėl to reikėjo pašiurpti per praėjusią rinkiminę kampaniją? Ar ne dėl to dabar užčiaupia žadą, kai viešai tyčiojamasi iš šventų dalykų? Prezidentūros skandalo esmė paprasta – pasirodo, mes puikiai išmokome ir toliau sugebame gyventi mele.

Tautos krizės ir katastrofos Senajame Testamente tapdavo dingstimi muštis į krūtinę ir atgailauti. Šaukti apie savo nuodėmes, užtraukusias dangaus rūstybę. Okupacijos, krašto niokojimai, tremtys – viskas Biblijos žmogui yra ne dėl to, kad taip lėmė politinės aplinkybės ar priešų žiaurumas, o todėl, kad mes patys buvome paskendę nedorybėse. Mes patys prasilenkėme su Dievo valia ir dėl to dabar kenčiame. Čia nėra nieko bendra su pamaldžia poza, su polinkiu visas nelaimes (o ypač svetimąsias) pavadinti Dievo bausme. Tikėjimo ir gyvenimo patirtis Dievo tautai sakė, kad iš pelesių ir griuvėsių prikelia ne savo nekaltumo deklaravimas, bet atgaila ir atsivertimas.

Kitados išniekinus bažnyčioje Švenčiausiąjį Sakramentą klebonas rengdavo atsiprašymo pamaldas ir suklupdydavo visą parapiją ant kelių. Ne kas iš ten esančių būdavo kaltas dėl to, bet atgailaudavo visi. Jeigu įvyko tokia šventvagystė, vadinasi, mes kažką padarėme ne taip.

Deja, kažkas negerai ir su mumis. Tai, kas šiomis dienomis krečia Lietuvą, negalėjo nutikti be paklaidos, įsivėlusios ne tik į Prezidento, bet ir į kiekvieno mūsų programas. Ir nieko kito negaliu sau pasiūlyti, išskyrus aną Solženicyno lozungą. Dar sykį. Pereiti į tiesos pusę. Atsidusus dėl visko, kas nepadaryta tiesos labui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (21)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (172)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1357)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (2)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (5)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (10)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (75)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (41)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...