Rugpjūčio 29 d. DELFI pokalbių kambaryje lankėsi Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Kadangi pritrūko laiko atsakyti į visus konferencijos dalyvių klausimus, tai ministras padarė vėliau. Publikuojame jo atsakymus.
Algirdas Monkevičius
© DELFI
Ar pagal naują švietimo įstatymą tėvai privalės leisti vaikus į pirmą klasę nuo 6 metų, ar dar turės galimybę išleisti septynerių?

Naujas Švietimo įstatymas kol kas nėra priimtas, jį Seimas svarstys rudens sesijoje. Jei nuostata, įtvirtinanti mokymosi pradžią nuo 6 m. amžiaus, būtų priimta, į pirmą klasę turėtų ateiti šešerių metų vaikai, išskyrus išimtinius atvejus, kai vaikas nesubrendęs lankyti mokyklą. Ar šešiametis pasirengęs mokyklai, galės įvertinti konkrečios mokyklos specialiojo ugdymo komisija ar artimiausia pedagoginė psichologinė tarnyba.

Šešiametis yra tas vaikas, kuriam rugpjūčio 31 d. yra suėję lygiai 6 metai (0 mėnesių ir 1 d.), bei tas vaikas, kuriam rugpjūčio 31d. yra 6 metai, 11 mėnesių ir 30 dienų.

Šešiamečio atėjimą į mokyklą skatina objektyvios priežastys. Šių metų pradžioje Vilniaus pedagoginio universiteto atliktas tyrimas "Lietuvos vaikų brandumas mokyklai" liudija, kad iki 70 proc. šešiamečių fizinės, intelektinės, socialinės emocinės brandos mokyklai lygis yra labai aukštas arba aukštas. Neišėjęs į mokyklą brandus šešiametis ima "skursti" asmenybės raidos prasme. Vėlyvas pirmokų atėjimas į mokyklą nenaudingas ir tėvams, nes vaikas ilgesnį laiką išlieka nesavarankiškas.

Daugumoje Europos ir pasaulio šalių pradinis ugdymas pradedamas nuo 5-6 metų.

Šešiamečio atėjimas į pirmą klasę yra siejamas su visuotinio priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimu, nes šešiametis gali pasiekti aukštą brandumo mokyklai lygį tik tuomet, jei iki mokyklos jis turi kokybiškas ugdymosi sąlygas namuose arba institucijoje (darželyje, mokykloje).

Naujos redakcijos Švietimo įstatyme numatoma įteisinti visuotinį (bet ne privalomą) priešmokyklinį ugdymą. Jis būtų prieinamas visiems penkerių metų vaikams. Priešmokyklinio ugdymo grupės paprastai steigiamos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir skirtos darželio nelankiusiems vaikams, kad jie įgytų socialinių, bendravimo įgūdžių. Daugiau informacijos apie veikiančias priešmokyklinio ugdymo grupes suteiks rajonų ir miestų švietimo skyriai.

Ką manote apie idėją - privalomas mokslas iki 18 metų. Ar tai nebus žingsnis atgal, kai sovietiniu metu visus, atsiprašau, negalinčius mokytis vis tiek prievarta bandydavo išmokslinti? Ką sako pasaulinė patirtis - iki kokio amžiaus yra privalomas mokymasis.

Nėra siekio prievarta išmokslinti, kad visi būtinai įgytų vienokį ar kitokį išsilavinimą. Sutinku, kad yra žmonių, negalinčių jo įgyti. Svarbu, kad pagrindinio išsilavinimo neįgijusieji iki 16 m. mokslus tęstų iki 18 m. Nebūtina nuo ryto iki vakaro sėdėti mokykloje, yra įvairių mokymosi formų: vakarinės mokyklos, suaugusiųjų centrai. Manau, valstybė turi prisiimti atsakomybę už piliečių išsilavinimą. Kita vertus, privalomojo mokslo pratęsimas padėtų apsaugoti nuo neigiamų įtakų linkusius nusikalsti, pasiduoti žalingiems įpročiams jaunuolius. Pasaulinė patirtis šioje srityje skirtinga.

Ar gali moksleivis, baigęs 8 kl., stoti į profesinę mokyklą, ar jam būtinai reikia baigti 10 kl.?

Taip. Daugelis profesinių mokyklų į I-ąją pakopą priima ir tuos moksleivius, kurie baigė 8 kl. Tačiau moksleivis turi būti ne jaunesnis nei 14 m. ir profesinėje mokykloje jis neįgis pagrindinio išsilavinimo.

Kokia pagalba teikiama mažoms kaimo mokykloms ir mokiniams, kurie turi tik vieną iš tėvų? Ar yra lengvatų dėl vadovėlių ar maitinimo?

Kaimo mokyklos gauna dukart didesnius moksleivio krepšelius (lėšos ugdymui) nei vidutiniai - per 3 tūkst. litų. Nemokamas maitinimas teikiamas moksleiviams, kurių šeimos vieno asmens pajamos per mėnesį neviršija 135 Lt. Tokiu atveju iki 3 Lt kompensuojami pietūs, jei padėtis ypatingai sunki, iki 1,20 Lt gali būti kompensuojami ir pusryčiai. Iš viso nemokamam maitinimui metams yra skirta per 60 mln. Lt. Jei prireikia pirkti vadovėlius individualiai, mokyklos pagal savo galimybes sudaro sąlygas neišgaliančioms nusipirkti šeimoms įsigyti nemokamai.

Ar pagal švietimo reformą tėvai ir toliau turės pirkti vadovėlius, ar ir toliau bus renkami mokyklose pinigai įvairioms ūkinėms išlaidoms.

Šiais metais valstybė vienam mokiniui vadovėliams įsigyti skiria 8,48 lito, iš moksleivio krepšelio tam skiriama 10,5 lito. Vieno vaiko vadovėliams įsigyti kasmet reikėtų skirti 30-40 litų.

Kaip matome, valstybės skiriamų lėšų kol kas nepakanka. Tačiau jau kitais metais numatoma didinti vadovėliams skirtas moksleivio krepšelio lėšas. 2003 m. iš moksleivio krepšelio planuojama vieno vaiko vadovėliams skirti 21 litą, 2004 m. - 31, 5 lito. Tokios sumos užtektų mokyklai įsigyti pagrindinius vadovėlius. Kaip žinome, mokyklos pačios, savo nuožiūra užsisako ir perka reikalingus vadovėlius.

Mokyklų aplinką (pastatai, inventorius) finansuoja mokyklų steigėjai - savivaldybės. Jų finansinė padėtis įvairi, ne visos išgali skirti lėšų remontui ar naujam stalui nupirkti. Šiemet pradedama įgyvendinti investicinė Mokyklų tobulinimo programa, į kurią įsijungs 400 šalies mokyklų. Iki 2005 m. jos bus aprūpintos mokymo inventoriumi, dalis - renovuotos. Kiek tik leidžia išgalės, stengiamasi stiprinti mokyklų materialinę bazę.

Kodėl tokie brangūs mokyklos vadovėliai?

Vidutiniškai vadovėlis kainuoja 13 litų ir gali tarnauti mažiausiai ketverius metus. Brangesni yra tie vadovėliai, kurių tiražai maži. Kainų pagrįstumą dar prieš išleidžiant vadovėlį tikrina nepriklausomų ekspertų komisija. Tiek pernai, tiek šiemet sumažintos dalies vadovėlių kainos. Į mokyklas grįžo 800 tūkst. litų.

Gerb. ministre, kada ketinama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą?

Ministerija iki lapkričio 1 d. ketina parengti ir Vyriausybei pateikti etatinio apmokėjimo tvarkos projektą. Etatinis apmokėjimas būtų įvedamas per 4-5 metus, pradedant nuo 2003 m. rugsėjo 1 d.

Gerb. ministre, ar įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, nepaaiškės, kad mokytojų darbo savaitė yra gerokai ilgesnė nei 40 val. Ir jei tai paaiškės, ar atlyginimas padidės?

Maksimalus mokytojų darbo krūvis bus 36 val. per savaitę. Į šį skaičių įeina ne tik pamokoms skirtos valandos, bet ir rengimasis joms, moksleivių darbų taisymas, tėvų lankymas, dalyvavimas mokyklos tarybos posėdžiuose.

Studentas ketvirtam kurse, moka už studijas 3500 Lt. Ar bus pakeitimų? Pirmakursių atžvilgiu jaučiasi nuskriaustas.

Žinome ir tokių faktų, kad kai kurie už mokslą mokėję antro kurso studentai nutraukė sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir iš naujo stojo į pirmą kursą, valstybės finansuojamas vietas. Tai irgi problema, ir pirmiausia smūgis šių metų abiturientams, kurie norėjo stoti į tas pačias studijų programas.

Vis tik aukštojo mokslo reforma įgyvendinama nuosekliai. Nauja mokėjimo už studijas tvarka taikoma tik dieninio skyriaus pagrindinių studijų studentams ir palaipsniui: šiemet tik pirmo kurso studentams, kitąmet - pirmo ir antro ir t.t. 2006 m. reforma būtų baigta įvedant įmokų sistemą visiems pagrindinių studijų studentams. Padaryti tai iš karto valstybė neturi finansinių galimybių.

Grįžtant prie stipendijų skyrimo sistemos pakeitimo: ji bus taikoma pirmakursiams ar jau aukštesniųjų kursų studentams? Ar nemanote, kad pakeitus dabartinę stipendijų skyrimo sistemą, kils studentų nepasitenkinimas?

Nauja stipendijų skyrimo tvarka bus įgyvendinama kartu su kitais aukštojo mokslo reformos žingsniais: studijų įmokų ir kreditavimo sistema. Bus rekomenduojama aukštosioms mokykloms skirti didesnes stipendijas socialiai remtiniems bei gerai besimokantiems studentams. Tačiau stipendijų skyrimo tvarką numato kiekviena aukštoji mokykla atskirai.

Kaip Jūsų vadovaujama ministerija tikisi privilioti ir išlaikyti Universitetuose jaunus, daktaro disertacijas apgynusius specialistus, jei lektoriaus daktaro atlyginimas neviršija 1100 litų (atskaičius mokesčius - 850 Lt)?

Universitetų dėstytojų atlyginimus numatoma didinti 2003 m..

Ar Lietuvoje bent vienoje aukštojoje mokykloje po maždaug 4-5 metų bus įmanoma mokytis ganėtinai naujos chemijos pakraipos - nanochemijos?

Tikiuosi. Neseniai tarp penkių prioritetinių Lietuvos mokslo ir mokslo taikomosios veiklos krypčių 2002-2006 m. buvo įtraukti moksliniai tyrimai, skirti nanotechnologijoms kurti.

Jaunimo mokyklos išnyks, įvedus "krepšelį" dėl Jums suprantamų priežasčių. Ar taip, ministre?

Moksleivio krepšelis jaunimo mokyklose jau įvestas. Krepšelio dydžiui skaičiuoti taikomas pats didžiausias koeficientas, ir vienam moksleiviui skiriama apie 3 tūkst. Lt., kai tuo tarpu vidutinis moksleivio krepšelis šiemet yra 1521 Lt. Taigi jaunimo mokyklos neišnyks. Gali tik sumažėti moksleivių Pagrindinės mokyklos, dėl moksleivio krepšelio, siekia išlaikyti ir tuos moksleivius, kurie neturi motyvacijos mokytis.

Koks Jūsų nuomone yra jaunimo bei suaugusių mokymo centrų lygis?

Jaunimo mokyklos yra orientuotos į pagrindinį ugdymą, o jų tikslas 12 - 16 m. paaugliams, kurie neturi motyvacijos mokytis, ugdyti. Jos nesiekia ypatingų akademinių rezultatų. Kiekvienos mokyklos lygis yra skirtingas. O apie suaugusiųjų mokymo centrų lygį galima spręsti iš to, kad jų auklėtiniai sėkmingai stoja į aukštesniąsias, aukštąsias mokyklas.

Kodėl labai geras TOEFL balas neužskaitomas kaip valstybinis anglų kalbos egzaminas?

Nes nėra galimybės jo rezultatą palyginti su kitų valstybinį egzaminą laikiusių moksleivių rezultatais. Norminis vertinimas visų moksleivių rezultatus palygina tarpusavyje, pagal parengtą egzamino programą ir užduotį. Todėl egzamino užduotis negali skirtis. TOEFL įvertinimas gali būti užskaitomas tik kaip mokyklinio egzamino rezultatas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (26)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (125)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (1)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (221)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (183)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (18)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (4)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (93)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...