Jau treti metai turėtume švęsti darbo dieną, tačiau ar tai šventė Lietuvos dirbantiesiems – vieni ta proga rengia gegužines, o kiti laiškuose aukščiausiems valdžios pareigūnams skundžiasi, jog yra engiami darbdavių.
Darbo rinkos reguliavimas Lietuvoje išskirtinai yra Vyriausybės rankose. Todėl dažnai priimant vienokius ar kitokius sprendimus prie derybų stalo pasigendama tvirtos profesinių sąjungų nuomonės.

Negalima sakyti, jog profesinių sąjungų Lietuvoje nėra, tačiau jos labiau veikia kaip patariamosios institucijos, o ne savo narių interesų gynėjos.

Be to, silpnas profsąjungų veikimas ir įmonių lygiu - kolektyvinės sutartys, ginančios darbuotojus, dar yra gana naujas "atradimas" Lietuvoje, o darbuotojų pasiskundimai aukščiausioms valdžios institucijoms taip pat rodo menką profsąjungų vaidmenį.

Profesinių sąjungų įtaka darbo rinkos reguliavimui Europoje visą laiką priklausė nuo ekonomikos būklės ir Vyriausybės politikos. 8 dešimtmetyje naftos kainų sukurta krizė ir kainų šuolis leido kapitalui įtvirtinti savo pozicijas prieš darbą, dėl ypač padidėjusio nedarbo.

Masinio nedarbo laikotarpiu sumažėjo profsąjungų vaidmuo - nes tuomet labiau rūpinamasi ne darbuotojų teisėmis, bet apskritai darbo vietų kūrimu, dažniausiai sumažinant rinkos reguliavimą. Darbo vietų kūrimas suteikė darbdaviams išskirtines teises 8-9 dešimtmečio ES ekonomikoje, o Europos atsigavimas buvo konstruojamas per rinkos mechanizmus. Ten nebuvo vietos kolektyvinėms sutartims, deryboms bei socialinių partnerių sąvokai.

Bendrosios rinkos sukūrimas 10 dešimtmetyje sukūrė tam tikrą spaudimą įmonėms ginti savo rinkas ir ieškoti naujų plėtros būdų. Šie pasikeitimai pakeitė darbuotojų bei darbdavių santykius, ir sukūrė atitinkamą spaudimą darbui. Viena vertus, darbdaviai pabrėžė kaštų mažinimą, ir žmogiškųjų išteklių maksimizavimą. Antra vertus, kuriant bendrą rinką tapo aišku, jog reikia naikinti darbuotojų judėjimo barjerus, pvz., "pernešti" pensijos draudimą į kitas valstybes ir suvienodinti darbo rinkos reguliavimą, kad šis neiškraipytų konkurencingumo.

Tuo tarpu darbuotojų organizacijos stengėsi atsispirti spaudimui dėl darbo užmokesčio bei sąlygų, siekė skatinti aktyvesnes konsultacijas ir informacijos teikimą. Dalis įmonių sukūrė veiksmingas interesų derinimo strategijas. Tačiau kai kurios vyriausybės, politinės partijos ir darbuotojų organizacijos manė, jog būtina pagrindines darbo teises įteisinti dokumentais ir garantuoti darbuotojams bent minimalias sąlygas visose ES valstybėse. Jie teigė, jog be tokių darbo taisyklių bendroji Europos rinka yra labai pažeidžiama.

Pastaraisiais metais dėl Mastrichto sutarties, kuri "pagilino" bendrosios rinkos kūrimą, socialiniai partneriai - darbuotojai, darbdaviai, įvairios socialinės grupės - tapo būtini politinio proceso dalyviai. Buvo sukurti įvairūs bendradarbiavimo mechanizmai, pvz., Europos darbų tarybos. Suintensyvėjo reikalavimai didesniam socialiniam dialogui, socialinių teisių derinimui ir apskritai platesniam konsultavimuisi ES.

Tačiau kiekviena valstybė turi skirtingą ekonomikos struktūrą bei darbo tradicijas, todėl dažniausiai Europos Komisijos pasiūlyti sprendimai prieštaravo susiklosčiusioms kurios nors valstybės tradicijoms.

Dėl jau minėtų kliūčių ir noro neprarasti konkurencingumo buvo pradėta kurti "socialinė Europa", kuri išaugo iš vien tiktai darbo rinkos integracijos kliūčių šalinimo rėmų. Šiame procese darbas daugiausiai laimėjo dėl to, jog ES institucijos pabrėžė socialinio dialogo svarbą, siekiant panaikinti darbo rinkų skirtumus.

O profsąjungos vaidino svarbiausią vaidmenį. Todėl pastaruoju metu daugumai ES valstybių pradėjusi darbo rinkos dereguliavimą, profsąjungų plėtra įgavo naują pagreitį. Juo labiau, jog bendradarbiavimas socialiniais klausimais buvo skatinimas ir ES institucijų lygiu.

O šis supranacionalinis bendradarbiavimas skatina ir nacionalinių profsąjungų veiklą. Todėl ES valstybėse neretai galima išgirsti profsąjungų balsą ir prie derybų stalo, ir gatvių protestuose.

Tačiau profsąjungų veikla ir vaidmuo organizacijoje pastoviai keičiasi – jos ypač suintensyvėja, kuomet valstybė palengvina rinkos reguliavimą. Be to, keičiasi ir socialinių partnerių vaidmuo priklausomai nuo ekonominės situacijos.

Todėl galima tikėtis, jog jeigu Lietuva prisijungtų prie ES, profsąjungų vaidmuo keistųsi, kadangi iškiltų bendradarbiavimo ir interesų derinimo poreikis – tiek ir įmonių, tiek ir valstybės lygiu. Tuomet tikriausiai darbuotojai ne laiškus valdžiai rašytų, o surengtų įsimintiną streiką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...