Sūnus nebespėjo aplankyti motinos

Praėjusį sekmadienį ji lėktuvu nuskrido į Murmanską, iš ten paskambino į Šiaulius savo vyrui Adomui Aveliui ir trumpai pranešė, kad atskrido laimingai, kad važiuos arčiau Barenco jūros, į karinį dalinį prie Vidiajevo. Tą pačią dieną telefonininkės perskaitė niekieno nepasirašytą telegramą iš Murmansko srities: "Yra "Kurske".

Laikykitės. Darome viską, kas įmanoma". Kol žmona klajoja Užpoliarės srityje, A.Avelis Šiauliuose liko vienas laukti žinių apie posūnio likimą. Jis irgi yra pasiruošęs skristi į Murmanską, kai tik bus įvardytas posūnio likimas - žuvęs ar išgelbėtas. "Nežinia slegia labiausiai", - sakė A.Avelis.

Žinia

A.Avelis pasakojo, kad apie nelaimę Barenco jūroje sužinojo pirmas - iš radijo laidų pranešimo. Nenorėdamas skaudinti žmonos jis iš pradžių nesakė jai apie avariją. Tačiau moteris pamatė reportažą per televiziją. Prieš trejetą metų atsikrausčiusi į Lietuvą ir dar gerai nemokėdama kalbos V.Avelienė iškvotė vyrą, apie ką kalbama reportaže. Pasak A.Avelio, žmona sutriko - ji tuo metu dar nesuvokė, kokia gali būti baigtis: "Valentina pratrūko penktadienį, kai per pagalbos telefoną sužinojau, jog Sergejus iš tikrųjų yra nuskendusiame "Kursk" laisve.

"Žmona visą laiką dar turėjo vilties, kad sūnus bus išgelbėtas. O aš tikrai nebeturiu vilties, kad posūnis gyvas. Kalbėdamas su Valentina stengiausi neliesti tos temos, kad neatimčiau paskutinės vilties", - susirūpinęs sakė A.Avelis. Jo manymu, rusų karinė vadovybė pernelyg ilgai delsė, kol priėmė ištiestą pagalbos ranką iš kitų geriau pasirengusių tokiems darbams šalių: "Manau, Barenco jūros dugne yra dar daug paslapčių. Neatmetu galimybės, kad patys rusai jau spėjo apsilankyti nuskendusiame laive. Jie kažką slėpė, gal naikino pėdsakus, ir nenorėjo prisileisti pagalbos". A.Avelis mano, kad laivas nuskendo dėl nepasisekusio raketos ar torpedos paleidimo. Užstrigęs įtaisas galėjo sprogti viduje. O visos rusų armijos bėdos - dėl nepriteklių. Vos porą kartų jūroje buvę jūreiviai jau plaukia į manevrus. A.Avelis mano, kad tik dėl lėšų stygiaus jūreiviai per mažai mokomi. Tada perniek nueina išgarbinta "patikima" technika.

Šeima

Jūreivis S.Vitčenka ir jo 21 metų sesuo Liudmila - Valentinos vaikai iš pirmosios santuokos. Jie gyveno Sankt Peterburgo priemiestyje Kirovske.

Už šiauliečio A.Avelio moteris ištekėjo prieš trejetą metų ir atvažiavo gyventi į Lietuvą. Motinos vyrą vaikai vadino tėte Adomu. A.Avelis papasakojo, kad su būsima žmona susipažino Piteryje, kur dirbo statybos firmoje. Jis buvo darbų vykdytojas, o Valentina - jo pavaldinė. Moteris ryžosi išvažiuoti į svetimą kraštą. Duktė Liudmila su savo vaikeliu šią vasarą lankėsi Lietuvoje pas mamą.

Sergejus čia taip ir nespėjo apsilankyti - praėjusį rudenį jis buvo pašauktas į karinę tarnybą, pateko į jūreivių mokymo kursus, o paskui - į povandeninį laivą. Ketino pas mamą važiuoti po tarnybos.

Visgi motina džiaugėsi, kad sūnus pateko į laivyną, o ne į Čečėnijos karą. Palyginti su Kaukazo baisumais, šiuolaikinis laivas jai atrodė saugiausia vieta. Juo labiau kad ir dalinio vadovybė rašė: "Jūsų sūnus tarnauja viename šiuolaikiškiausių ir galingiausių laivų visame pasaulyje (...)" Paskyrimu džiaugėsi ir Sergejus - jis mokėsi Jūreivystės mokykloje.

Vaikinui, regis, sekėsi - jis norėjo būti laivo virėju - koku ir juo tapo. Laiške mamai ir tėtei Adomui jis rašė, kad pagaliau išsipildė jo svajonė - perkėlė į kokus, o jie laive yra tarsi privilegijuota klasė - daug valgo, daug miega ir vandens praustis turi pakankamai.

Pagalba

Kai Aveliai sužinojo apie Barenco jūroje ištikusią nelaimę, jie neturėjo informacijos, ar tame laive yra Sergejus. A.Avelis kreipėsi į Rusijos ambasadą. Iš ten gavo mandagų, bet formalų atsakymą su potekste, kad nėra čia ko landžioti ir įkyriai teirautis apie kažin kokį kareivį.

Daugiausiai pagalbos žmonės sulaukė iš savo darboviečių. Kai prie AB "Šiaulių titanas" sekretoriato (ten dirba V.Avelienė) bendradarbiai pamatė ašarojančią kolegę, išklausė jos, kas atsitiko.

Įmonės vadovas Stanislovas Valius daug nedvejojo - užsakė ir nupirko lėktuvo bilietus iki Sankt Peterburgo, iš jo - į Murmanską. "Šiaulių titanas" žadėjo padėti ir grįžtant. A.Avelis dirba meistru medieną apdirbančioje įmonėje "Etaras". A.Avelis sakė, kad "Etaros" vadovai žadėjo paremti jo kelionę į Rusiją.