“Čia ne turgus”, - būtent tokia tiesmuka ir labai išsamia fraze Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ne per seniausiai Prezidentūroje pareiškė, kad socialliberalų (NS(SL)) pretenzijos į galimas kompensacijas dėl sveikatos apsaugos ministro posto netekimo neturi pagrindo.
© ELTA
Jei prisiminsime tuometinę Seimo Pirmininko Artūro Paulausko retoriką, akivaizdžiai pamatysime, jog ji buvo visiškai kitokia. NS(SL) lyderis užsiėmė tarsi netikėtai nuskriausto vaiko, nesuprantančio, už ką buvo nubaustas, poziciją, vis tvirtindamas, jog socialdemokrato tapimas sveikatos apsaugos ministru lyg ir yra koalicijos lygiavertiškumo principo pažeidimas.

Tiesa, svarbu pasakyti, kad tai niekada nebuvo pasakyta tiesiai ir konkrečiai. Būtent tai papildomai įrodo, jog ir patys socialliberalai realiai suvokia savo koalicinių veiksmų laisvės ribas.

Kaip matėme, formalus Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas išrinkus naująjį Prezidentą yra nemenkas išbandymas vienai iš valdančiosios koalicijos partnerių. Ir šiuo atveju NS(SL) tapo savotiško “užnugarinio” susitarimo auka, nes jei tikėsime Seimo Pirmininko žodžiais, pagrindinis susitarimas dėl Romualdo Dobrovolskio pakeitimo Juozu Oleku įvyko tarp A.Brazausko ir Prezidento Rolando Pakso.

Natūralu, kad tokia situacija, jei ji, žinoma, buvo reali, A.Paulauską, kaip ir daugelį jo bendražygių, privertė jaustis suglumusiais ar bent jau tokiais atrodyti visuomenės akyse. Tačiau nereikia pamiršti, kad pirmaisiais “užnugarinių” susitarimų iniciatoriais bent jau per pastaruosius trejus metus Lietuvos politikoje buvo anaiptol ne R.Paksas, A.Brazauskas ar už jų stovinčios politinės jėgos.

2001 m. vasaros pradžioje būtent socialliberalai, vedami savo lyderio, ėmė reikšti iniciatyvas suardyti “Naujosios politikos” koaliciją ir analogija neseniems pasitarimams Prezidentūroje tapo A.Paulausko ir A.Brazausko susitikimas “Stiklių” restorane. Todėl šiuo atveju galima pasiremti tik sena liaudies išmintimi, teigiančia, jog lazda turi du galus. Ir dabartinė NS(SL) padėtis nurodo, kad tenka kentėti antrojo smūgius arba tiesiog gyventi iš savo politinio nebrandumo dividendų.

Formaliai žiūrint į Ministrų kabineto sudėties pakeitimus, Seimo Pirmininko pretenzijos į tiesioginį dalyvavimą diskusijoje dėl R.Dobrovolskio ateities taip pat yra nepagrįstos. A.Paulausko diskusijų ratas galėjo apimti nebent Ministrą Pirmininką, bet jokiu būdu ne Prezidentūrą, nes formali procedūra konsultacijas dėl Vyriausybės sudėties numato tik tarp Prezidento ir premjero.

Vakarų demokratinėse valstybėse galima surasti apsčiai pavyzdžių, kai į tokius dalykus kaip formalias partnerystės ar koalicijos sutartis pažeidžiančius veiksmus, pvz., vienašališkus ministrų keitimus, žiūrima itin principingai ir dėl to koalicijos tiesiog išyra. Pirminė socialliberalų lyderio retorika lyg ir turėjo panašių principingumo gaidelių, tačiau jokių realių veiksmų, išskyrus kažkokios “komisijos” sudarymą, nebuvo imtasi.

Tokia įvykių dinamika yra tik dar vienas papildomas įrodymas, jog visą laiką nuosekliai skelbtas koalicijos partnerių lygiavertiškumas buvo neegzistuojantis reiškinys. Į principingumą apeliuojanti retorika ir absoliutus neveiklumas sutinkant su koalicijos partnerių diktuojamomis sąlygomis aiškiai parodo, jog politinė NS(SL) valia taip pat yra nebent deklaracijos kalbose ir popieriuje, kurias nesunkiai užgožia noras bet kokia kaina ir netgi bet kokiu statusu pasilikti su bent jau formaliai “valdančiųjų” etikete.

Lietuvos politinė specifika lyg ir nurodo, jog vienašališkas vieno ministro pakeitimas dar negali būti besąlygiškai laikomas vienos iš koalicinių partijų nykimo požymiu. Tačiau vertinant visą LSDP bei NS(SL) koalicinių santykių istoriją pagal vakarietiškosios politikos standartus, įvykių ir faktų išklotinė veda prie vienos apibendrintos išvados – socialliberalų perspektyva yra arba partinis marginalizmas, arba įsiliejimas į LSDP gretas.

Kalbant apie šias dvi NS(SL) perspektyvas, akivaizdu, kad trečiojo kelio, t.y. išlikti savarankiška įtakinga ir netgi valdančiąja partija po kitų parlamento rinkimų, ši partija neturi. Vienos valdančiosios koalicijos sužlugdymas, atskirų veikėjų ir ministrų klaidos, lyderio nesėkmė Prezidento rinkimuose ir dabartinis buvimas LSDP šešėlyje tikrai nėra pats teigiamiausias politinis krūvis.

Be to, reikia prisiminti, jog nemažas politines ambicijas puoselėja ir prezidentinė partija – liberalai demokratai (LDP) bei besijungiančios centro – dešinės jėgos (LLS, LCS ir MKDS), o labiau į kairę nuo jų jau prasideda socialdemokratų vyravimo zona.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (8)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (27)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (4)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Iš atostogų – ne tik su gerais įspūdžiais, bet ir su nemaloniomis odos ligomis

Iš atostogų kartais parsivežami ne tik geri įspūdžiai, bet ir odos ligos . Gydytoja...

Orai: vasara pasiduoda (25)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

Grikių pudingas – tobuliems veganiškiems pusryčiams

Grikių ir chia sėklų pusryčiai , paruošiami iš vakaro, yra tikrai neįtikėtinas atradimas....

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (34)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė – valdo...

„Celtics“ ir „Cavaliers“ įvykdė grandiozinius mainus: K. Irvingas keliasi į Bostoną (4)

Vėlyvą naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos laiku NBA lygą supurtė didžiausi šios...

Šeši kūno riebalų tipai: ką reikia apie juos žinoti?

Nepaisant to, ką bando įteigti jus žavinčios dietos ir dėmesį prikaustančios antraštės, ne...