Egzistuoja plačiai paplitęs įsitikinimas, kad nelaimės užgrūdina žmogų. Tai netiesa. Jos daro jį labiau pažeidžiamą ir fiziškai, ir moraliai, nes atima tikėjimą saugiu pasauliu. O juk dauguma žmonių bent kartą gyvenime susiduria su traumuojančia situacija.
Psichiatrijos srities ypatingų situacijų specialistai teigia, kad streso pasekmių negydyti negalima. Dvasia, kaip ir kūnas, turi didžiules galimybes išsigydyti pati. Tačiau jai, kaip ir kūnui, reikia padėti. Juk gydytojas negydo lūžių - jie patys sugyja. Jei gydytojas neuždės gipso, kaulai neteisingai suaugs. Tas pats ir su dvasia: ji turi gyti kontroliuojama specialisto, visi “išnirimai” turi būti sustatyti į vietas, “lūžiai” sutvirtinti.

Stresinio sutrikimo simptomai

Prievartautojo, plėšiko ar valkataujančio šuns užpuolimas, nelaimingas atvejis, autoįvykis, ginkluotas konfliktas arba žemės drebėjimas ar lavinos nuošliauža, teroristinis aktas arba girtų muštynės… Jūs galite būti auka, dalyviu arba paprasčiausiu įvykio liudininku.

Šuo periodu mažiausiai ketvirtis visų, išgyvenusių psichinę traumą, vienu ar kitu būdu pajus potrauminio stresinio sutrikimo simptomus (PSS):

Miego sutrikimus - sunku užmigti, miegas su pertraukomis, ankstyvas nerimastingas nubudimas, naktiniai košmarai.

Nepraeinantį dirglumą, susijaudinimą, konfliktiškumą, kartais agresyvumą.

Dvejopą požiūrį į socialinę aplinką - žmonių buvimas vargina, vienatvė slegia.

Priešingą reakciją į traumuojantį įvykį - vieni vengia visko, kas gali apie jį priminti, kiti nuolat grįžta prie jo, kartais apmąstydami galimus įvykio ir savo elgesio variantus.

Pablogėjusią nuotaiką, apatiją, kurias pats žmogus ne visada pastebi.

Somatinių ligų ( skrandžio opa, dermatitas, hipertonija, diabetas, astma…) atsiradimą arba paaštrėjimą.

Darbingumo sumažėjimą, išsiblaškymą, dėmesio sukoncentravimo trūkumą, kurie subjektyviai juntami kaip atminties pablogėjimas.

Daugumai simptomai palaipsniui išnyksta per savaitę, mėnesį, metus, kitiems jie progresuoja.

Potrauminio sutrikimo simptomai kaip reiškinys buvo žinomas seniai, o 20- ajame amžiuje po I-ojo Pasaulinio karo atsirado terminas “trauminė neurozė”. Tais metais, kai emocijų ir nervų sistemos studijavimas buvo dvi veiklos sritys, daugelis psichiatrų manė jį esant emocine reakcija į įvykį, kuri dėl tam tikrų priežasčių įsitvirtindavo. Tik gerokai vėliau iškilo klausimas: ar tai nėra susiję su smegenų neurochemija?

Nuo 80- tųjų metų vidurio atsirado nauja karta specialistų, parengtų ir psichiatrijos ir neurobiologijos srityse. Būtent jie aptiko, kad stipriausio siaubo momentas keičia smegenų chemiją ir, kaip įtariama, netgi struktūrą. Be to, nesvarbu, ar tai buvo momentinis siaubas avarijos metu ar ilgalaikis kare. Bet kuris nekontroliuojamas stresas gali turėti tą patį efektą.

Adrenalino ataka

Transformacija prasideda betarpiškai grėsmės atsiradimo momentu. Organizmas, praradęs normalią būseną, išgyvenimo režime išmeta galingą adrenalino ir kitų medžiagų dozę, kurie mus ruošia kovai arba pabėgimui. Kiekvienam, kuris nors kartą išgyveno adrenalino ataką, pažįstamas šis aiškaus suvokimo pojūtis, reakcijos greitis ir netikėtas jėgų antplūdis, dėka kurio kuklių fizinių galimybių žmonės stato greičio rekordus, peršoka dvimetrines tvoras, užsilipa į aukščiausius medžius.

Ilgalaikio pavojaus metu organizmas išlaisvina kitus hormonus. Jie slopina uždegiminius procesus, malšina skausmą, padeda sustabdyti pavojingą gyvybei kraujo nutekėjimą, jie leidžia alpinistui su lūžusia koja pasiekti stovyklą.

Kita medalio pusė

Biologiniai mechanizmai, gelbstintys gyvybę ekstremaliose situacijose, gali turėti neigiamos įtakos smegenims. Viršytos adrenalino dozės kartais sutrikdo atmintį ir sugebėjimą mokytis. Sistema persitempia ir, būna, kad lūžta.

Biocheminio nerimo būklė po daugelio metų išlieka kariavusiems “karštuosiuose taškuose”. Amerikiečių gydytojai Vietnamo karo veteranams ir po 20- ties metų po karo nustatydavo padidintą adrenalino kiekį šlapime. Didelis hormono kiekis taip pat buvo užfiksuotas ir moterims, kurios paauglystėje patyrė seksualinę prievartą.

Tyrinėtojai teigia: būtent adrenalino perteklius nukentėjusius padaro neramiais ir hiperaktyviais. Jie nuolat budrūs ir laukia, kad tuoj - tuoj nutiks nelaimė. Yra versija, kad traumos metu kažkokiu būdu pakenkiami plonieji smegenų receptoriai, kurie paprastai lėtina ir normuoja adrenalino įpurškimą. Šie -2-receptoriai smegenų ląstelėse veikia kaip saugikliai, nustatydami adrenalino kiekį ir sumažindami, kai jo per daug. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientai su PSS turi 40 % mažiau šių receptorių.

Beje, duomenys prieštaringi, o patys tyrimai turi pernelyg trumpą istoriją. Bet kuriuo atveju geriau neturėti organinių pažeidimų, o patyrus šoką ar esant ilgalaikio streso būklėje, laiku kreiptis psichoterapinės pagalbos.

Ko imtis tokioje situacijoje?

Pirma. Paprasčiausiai pripažinkite, kad problemos egzistuoja. Neslėpkite jų nei nuo savęs, nei nuo aplinkinių. Paliktos tamsoje jos turi tendenciją gilėti, iškeltos į šviesą, pamažu nublanksta ir vysta. Tad netylėkite! Kalbėkite apie tai, kas jums nutiko, kas neramina. Nemanykite, kad šios baimės netikusios ar nepadorios. Raskite žmonių, pasiruošusių užjaučiamai jus išklausyti. Venkite tų, kas jūsų nesupranta, gėdija ir siūlo imti save į rankas. TAI neturi ryšio nei su protu, nei su valios stiprybe.

Jeigu jūs ne nukentėjęs, o vienas aplinkinių, atsiminkite, kad pagrindinė užduotis - išklausyti auką labai dėmesingai ir užjaučiančiai tiek, kiek prireiks. Tai normali žmogiška savitarpio pagalba: gali būti, kad kada nors ir jums prireiks kantraus klausytojo.

Antra. Nelaukite, kol pasidarys visai blogai. Atsiminkite, kad šis sutrikimas gydomas, beje, kreipiantis laiku, sėkmės tikimybė padidėja iki 95 %. Jau pirmieji profesionalios psichoterapinės pagalbos ankstyvojo konsultavimo nelaimingų atsitikimų aukas bandymai parodė, kad toks elgesys duoda puikių rezultatų.

Viename amerikiečių centrų 10 iš 20 moterų - prievartos aukų - psichoterapinė pagalba buvo suteikta po traumos pirmosiomis savaitėmis. Po dviejų mėnesių tik vienai jų buvo pastebėti PSS simptomai, kai tuo metu iš 10 moterų, nesulaukusių psichoterapinės pagalbos, tokie simptomai išaiškinti 7. Po 5-erių mėnesių 5 jų diagnozuota depresija, kai pirmojoje grupėje netgi lengva forma neaptikta nei vienai moteriai.

Apleisti atvejai terapijai paklūsta gerokai sunkiau. Įeidami gilyn, jie neretai į paviršių iškyla jau kitokie. Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa, hipertonija, astma, diabetas, psoriazė, įvairios dermatozės ne visuomet suvokiamos kaip tam tikrų psichinių sužeidimų pasekmės. Tačiau jų neįmanoma išgydyti, nepašalinus pirminės priežasties.

Trečia. Nevenkite gydančio gydytojo, jei dėl skrandžio opos jis jus siunčia pas neuropatologą, psichoterapeutą arba psichiatrą. Rimtai atsižvelkite į tokio pobūdžio rekomendacijas ir nukreipimus. Nesipiktinkite ir nebijokite, tikėkite sėkme (95 %- ar nepamiršote?).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (21)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (172)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1359)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (2)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (5)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (10)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (75)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (41)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...