Skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų Lietuvoje vis didėja

 (30)
Per pastaruosius dešimt metų skirtumas tarp turtingųjų ir skurdžių Lietuvoje vis didėjo. Pastebėta tendencija, kad Vilniuje ir Klaipėdoje vis didėja turtingųjų skaičius. Tuo tarpu provincijoje prie vargšų prisijungia ir nuskurdę anksčiau gana gerai besivertę žmonės.
Seimo narė Roma Dovydėnienė tikina, kad "šiandieninė ekonominė politika skatina atotrūkį tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų ir didina skurstančiųjų skaičių Lietuvoje". Šiandien nei valdžios vyrai, nei specialistai nesugeba atsakyti į klausimą, ar Lietuvos provincijos miestai ir miesteliai turi galimybę pakilti iš išplitusio skurdo ir degradacijos, ar jie ir toliau vegetuos.

Oficialūs socialiniai tyrimai skelbia, kad Lietuvoje dabar skursta šeštadalis gyventojų. Nors nepritekliais labiausiai skundžiasi pensininkai, paaiškėjo, kad jie nėra didžiausi skurdžiai. Labiausiai šiuo metu vargsta benamiai ir keletą vaikų auginančios jaunos šeimos, kuriose abu ar vienas tėvas neturi darbo.

Antroje vietoje, jei taip galima skirstyti, atsiduria vienišos motinos, turinčios du ir daugiau vaikų, bei gaunančios minimalią algą. Toliau seka bedarbiai ir darbininkai, kuriems jų darbdaviai algų neišmoka nuo keletos mėnesių iki kelių metų. Ketvirtoje vietoje yra neįgalieji ir pilnametystės sulaukę našlaičiai ir tik tada seka mieste gyvenantys pensininkai.

Patys skurdžiausi žmonės mūsų šalyje maistui išleidžia daugiau nei 70 proc. pajamų. Maždaug pusė skurdžiausiai gyvenančių šeimų yra priverstos riboti pieno produktų pirkimą, o mėsos, žuvų ir dešrų - net 90 proc. skurdžių šeimų. Per pastarąjį dešimtmetį paaiškėjo, kad Lietuvoje su skurdu kovojama tik žodžiais ir menkavertėmis programomis bei strategijomis. Jokių realių projektų įgyvendinti kol kas nepradėta.

Yra netgi tokia skurdo mažinimo strategija, bet jos esmė yra kvietimas visiems - tiek skurstantiems, tiek turtingiems - pakeisti gyvenimą Lietuvoje taip, kad kuo daugiau žmonių turėtų pakankamai maisto, tinkamą būstą, galimybę gauti išsilavinimą ir sveikatos apsaugą bei turėtų sąlygas realiai dalyvauti sprendžiant bendruomenės reikalus.

Viena, kuo galime džiaugtis, kad daugumoje kitų valstybių skurdžių gerokai daugiau nei Lietuvoje: Latvijoje - 20 proc., Rusijoje - 33 proc., Tadžikistane, Moldovoje ir Kirgizijoje daugiau nei po 50 proc. gyventojų yra visiški skurdžiai. Anot Pasaulio banko, šie žmonės turi išgyventi turėdami mažiau nei du JAV dolerius per dieną.

Įdomu ir keista tai, kad net Maskvoje daugiau nei pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir vos suduria galą su galu. Beje, skirtumas tarp turtingų ir vargšų maskviečių yra neįtikėtinai didelis - 10 procentų turtingiausių Maskvos gyventojų pajamos net 61,3 karto pranoksta neturtingiausio Rusijos sostinės gyventojų sluoksnio pajamas. Minimalus pragyvenimo lygis Rusijoje siekia 34 JAV dolerius per mėnesį, o vidutinis mėnesio atlyginimas - 63 JAV dolerius. Lietuvoje - vidutinis mėnesio atlyginimas - 276 JAV doleriai.

Štai dar keletas faktų iš įdomiosios statistikos: Jungtinių Tautų Organizacijos vystymosi agentūros duomenimis, trys turtingiausi pasaulio žmonės turi daugiau lėšų nei įstengia per metus uždirbti 48 skurdžiausios pasaulio valstybės, kuriose gyvena 600 milijonų žmonių. Turtingiausi šiuo metu pasaulyje yra JAV gyventojai Bill Gates, Warren Buffer ir Polas Alenas Paul Allen.

Šiuo metu 1,3 milijardo pasaulio gyventojų skursta. 100 milijonų skurdžiausių planetos gyventojų gyvena ekonomiškai stipriose valstybėse. Pasaulio banko ataskaitos apie skurdą autorė Ana Revenga teigia, kad dauguma valstybių nesugeba paskirstyti turto tolygiai dėl klestinčios korupcijos ir vadinamojo "valstybės užgrobimo" - valstybės išnaudojimo, kuriuo paprastai mėgaujasi galingųjų interesai, pavyzdžiui, stambios bendrovės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Britė rado lietuvių laišką butelyje: ieško siuntėjų (24)

2017 vasario mėn. 24 d. 16:03
Žinutė butelyje / Foto: Messageinabottlehunter.com
Vieną dieną jauna moteris, vardu Jess, vaikščiojo paplūdimiu Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje ir rado žinutę butelyje su lietuvišku tekstu.

Lietuvos dirbantiesiems – algų šuolis (293)

2017 vasario mėn. 24 d. 14:41
2016 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje neatskaičius mokesčių (be individualiųjų įmonių) siekė 822,8 euro: valstybės sektoriuje - 849,7 euro, privačiajame sektoriuje - 809,1 euro. Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius siekė 636,9 euro: valstybės sektoriuje - 656 eurus, privačiajame - 627,2 euro, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Istorikas sugriovė mitus apie „didįjį tėvynės karą“ (115)

2017 vasario mėn. 24 d. 14:46
1941 m. vasara. Mūšio bekraščiuose Ukrainos laukuose akimirka.
Leidykla "Briedis"
Leidykla „Briedis“ pristato šeštą Rusijos istoriko Marko Solonino knygą „1941-ųjų birželis. Galutinė diagnozė“, kuria baigiama Lietuvoje didelio populiarumo sulaukusi šio autoriaus knygų serija. M. Soloninas apibendrino daugelio metų istorinius tyrimus ir paskelbė, kad apie tai daugiau nerašys.

K. Prunskienė „valstiečiams“ neberūpi? (57)

2017 vasario mėn. 24 d. 15:53
Kazimira Prunskienė, Rimanto Stankevičiaus nuotr.
Pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo premjerė Kazimira Prunskienė šalies visuomeniniame gyvenime nedalyvauja lygiai penkerius metus. Į didžiąją politiką jos išvesti „valstiečiai“ per visus buvusios lyderės ligos metus taip ir nerado laiko jos aplankyti, rašo „Lietuvos žinios“.

R. Kazlas: per ilgas užsibuvimas aktorystėje rimtai žaloja žmogų

2017 vasario mėn. 24 d. 16:49
Kas yra Rolandas Kazlas? Tragikas, komikas, režsierius, dainų autorius ar atlikėjas? Į šiuos klausimus pats R. Kazlas atsakinėjo penktadienio popietę jau įsibėgėjusioje „Knygų mugėje“. Kartu su aktoriumi į pokalbį paniro buvęs jo bendramokslis, „Žinių radijo“ balsas Ridas Jasiulionis.