Į užsienio universitetus išvažiuojantys jauni gabūs studentai, vis senėjantys universitetų dėstytojai – problema, su kuria Lietuvos aukštosios mokyklos susiduria jau nebe pirmus metus. Ekonomikos analizės ir ūkio perspektyvų projektavimas valstybinių lygmeniu – to pasiilgstama taip pat nebe pirmi metai.
Vilnius
© BNS foto
Du pakankamai skirtingi, tačiau neišvengiamai susiję trūkumai, kurie vis dažniau įvardijami kaip vieni iš didžiausių trūkumų mūsų valstybėje, lemiantys padriką valstybinio turto privatizavimą ar neprofesionalias derybas su užsienio investuotojais.

Konferencijoje apie “nutekančius protus” diskutuojantys dalyviai taip pat pastebi, kad mokslinio potencialo tarp liekančių jaunų žmonių vis mažiau. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip atsitiko, kad svarbiausius valstybės ekonominio gyvenimo reiškinius analizuoja, tiria ir komentuoja ant pirštų suskaičiuojamas skaičius ekonomistų, o naujų žmonių, galinčių pakomentuoti vieną ar kitą rinkos reiškinį žurnalistai ieško pačiose neįtikinamiausiose vietose.

Peršasi dvi išvados – arba visi potencialūs analitikai yra pasinėrę į mikrolygio problemas arba jų apskritai nėra. Antroji išvada turėtų būti neteisinga, nes tarkime šiemet į Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas į doktorantūros studijas priims 6 žmones. O kiekvienais metais išleidžia virš 100 magistrų laidą. Tai kurgi jie visi dingsta?

Vieni įsilieja į ekonomistų - praktikų gretas bankuose, finansų maklerio įmonėse, draudimo kompanijose, ministerijose, kiti paprasčiausiai išvažiuoja į užsienio universitetus toliau tęsti savo studijų. Ir nesusipratusiems užsieniečiams pasakoja, kaip vienos svarbiausių specialybių, kurios studentai turi galimybes realiai valdyti šalies ekonominį gyvenimą, dalį fakulteto dėstytojų kolektyvo sudaro žmonės, kurie mokesčių įstatymus studentams pateikia iš “Valstybės žinių”, nes internete jų nemoka surasti.

Galima kaltinti tas pačias ribotas finansines galimybes, menkus dėstytojų atlyginimus, tačiau lygiai taip pat sėkmingai šalia pasenusių bei sena sistemą kvepiančių paskaitų, yra skaitomos Vakarų universitetų lygio paskaitos, kurių autoriai, gana garsūs Lietuvoje ekonomistai – praktikai sutraukia pilnas auditorijas studentų.

Taigi tuomet, kai kalbama apie naujų protų emigravimą, o ypač jaunus mokslininkus, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį netgi ne į finansines universitetų galimybes, bet požiūrį į naujus veidus ir naujas idėjas.

Tikriausiai jau klasikiniu universiteto požiūrio pavyzdžiu yra tapusi istorija apie tai, jog 1999 m. prasidėjus Rusijos krizei ir sumažėjus universitetų finansavimui, ekonomikos fakultete prioritetas buvo suteiktas pensinio amžiaus dėstytojams, jauniems dėstantiems doktorantams pareiškus, jog jie “kol kas” nėra reikalingi.

Ar tuomet tenka stebėtis, jog ne tiktai finansų ministerija, bet ir bankai bei kitos privačios finansų institucijos neranda tinkamų darbuotojų, jau nekalbant apie analizės ir programavimo perspektyvas, valstybės ekonomistų klaidos tampa politinio žaidimo dalimi, o visuomenė rūpinasi protų nutekėjimu.

Tikriausiai nebereikia stebėtis ir tuo, kad dauguma universitetų, nors ir pvz., techninio pobūdžio, turi verslo ar personalo vadybos specialybes, o Teisės universitete jau veikia visiškai šviežia ekonomikos katedra, sukėlusi nemažą audrą senajame universitete.

Tad ko stebėtis, kad jauni protai išvažiuoja iš Lietuvos, kuomet senas universitetas, kuris turėtų turėti ekonomikos mokslo tradicijas studentus praranda, o tiktai kuriantys šias tradicijas jų dar neprisivilioja?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (334)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (86)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (93)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (11)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (204)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (1)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Tikroji elegancija: grožio konkurse pristatytas įspūdingas koncepcinis „Mercedes-Maybach“ (19)

Į šia savaitę Kalifornijos valstijoje vykusį dailiausių transporto priemonių konkursą „...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (28)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...

Baltijos kelio metinių proga į Vilnių dviračiais atmynė svečiai iš Švedijos (1)

Dešimt tarptautinės telekomunikacijų bendrovės vadovų trečiadienį baigia tris dienas trukusį...