Šeimyniniai konfliktai vaikus gali įskaudinti dar labiau, nei skyrybos

Pasilikimas drauge dėl vaikų akivaizdžiai nėra geriausias vedybinės nesantaikos problemų sprendimas – teigia naujausių tyrimų duomenys. Vaikams daugiausia problemų sukelia ne pačios skyrybos, o didelis konfliktų skaičius.
Vaikas
Daugiau nei tris dešimtmečius skyrybų faktas ir procesas buvo suprantami kaip pagrindinė daugelio stebimų vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų ir problemų priežastis. Tačiau keletas ilgalaikių tyrimų nustatė, kad daugiau nei pusei vaikų, kurių tėvai vėliau išsiskyrė, akademinės ir elgesio problemos buvo pastebėtos dar nuo 4 iki 12 metų iki oficialių tėvų skyrybų arba išsiskyrimo.

Vaikams, augantiems šeimose, kuriose aukštas konfliktų lygis, dažnai išsivysto elgesio sutrikimai, antisocialus elgesys, problemos su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, depresija ir problemos mokykloje. Ankstesni tyrimai taip pat patvirtino, kad tai yra tiesa, nepaisant to, ar tėvai vėliau išsiskiria, ar ne.

Tyrimų metu taip pat buvo atrasta, kad konfliktai patys savaime nebūtinai kelia žalą – svarbu tai, ar tėvai konfliktuoja dažnai, ar konfliktų metu atvirai demonstruoja vienas kitam priešiškumą. Būtent tokie konfliktai vaikus skaudina labiausiai. Žala vaikams būna ypač didelė, kai tėvai nesugeba išspręsti savo problemų, ar konfliktus netgi mėgina spęsti naudodamiesi fizine jėga.

Vedybiniai konfliktai vaikus veikia tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvų ginčus ir susvetimėjimą, išmoksta tik priešiškų konflikto sprendimo būdų ir jiems nesuteikiama galimybė įgauti socialių įgūdžių, jie neišmoksta kontroliuoti savo agresijos – būtent šie bruožai yra reikalingiausi santykiuose su kitais žmonėmis. Be to, stresas, kurį patiria vaikai, pastoviai matydami tėvų konfliktus, turi psichologinį poveikį, kuris gali sužlugdyti vaikų gebėjimą nugalėti neigiamas emocijas.

Šalia tokio tiesioginio poveikio, šeimyniniai nesutarimai taip pat gali paveikti ir tėvų – vaikų santykius. Motinos gali pradėti nejučiomis atstumti vaikus, rodyti jiems mažiau palankumo ir naudoti griežtesnes bei šiurkštesnes auklėjimo formas. Tėvai tokiose situacijose yra linkę atsitraukti nuo šeimos reikalų, su vaikais praleisti mažiau laiko dar iki išsiskyrimo arba skyrybų.

Daugumoje atvejų vaikų problemos po skyrybų gali būti susiję su finansiniais pokyčiais ir su didelių konfliktų skaičiumi po skyrybų. Išsiskyrę tėvai į savo vaikus yra linkę kreipti mažiau dėmesio ir mažiau užsiimti jų auklėjimu, o vaikai pradeda labiau pasitikėti savo draugais ir kitais bendraamžiais. Be padidėjusios piktnaudžiavimo alkoholiu, cigaretėmis bei narkotikais tikimybės, skyrybas patyrę vaikai taip pat yra labiau linkę sirgtiir jiems tris kartus dažniau prireikia psichologinės pagalbos ar netgi gydymo.

Labai tikėtina, kad šios problemos aplenks tuos vaikus, kurių tėvai po skyrybų stengiasi sutarti. Geresni rezultatai taip pat yra tose šeimose, kur tėvas, negyvenantis su vaiku, aktyviai užsiima vaiko auklėjimu.

Kai tėvas, auginantis vaiką, jam suteikia reikalingą emocinę paramą, tinkamai prižiūri vaiko veiklą, tinkamai jį auklėja ir išlaiko tinkamą pagarbą, tas vaikas daug lengviau prisitaiko prie pasikeitusios šeimos padėties nei tie vaikai, kurie patiria mažiau tėviško auklėjimo.

Tyrimai taip pat rodo, kad dauguma vaikų, praėjus tam tikram laikui po skyrybų, pakankamai gerai susitvarko su iškilusiomis problemomis. Taigi, ilgalaikis skyrybų rezultatas daugumai vaikų yra ne sutrikimai, o atsparumas ir stiprybė.”

Esmė yra ta, kad kai tėvai mėgina išspręsti savo nesutarimus ir vengia į juos įtraukti savo vaikus, skyrybų poveikis greičiausiai bus neigiamas. Tačiau, jei konfliktų neįmanoma išspręsti, skyrybos gali būti geresnė alternatyva.

Specialios programos gali padėti sumažinti neigiamą konfliktų ir skyrybų poveikį. Šios programos gali padėti sumažinti tėvų konfliktus ir padėti tėvams suprasti vaikų poreikius, o taip pat padėti abiems tėvams susitaikyti su vykstančiais pokyčiais.

Psichologinė tėvų sveikata ir tėvų – vaikų santykių kokybė išlieka svarbiausiu faktoriumi susidariusioje situacijoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Naujos detalės dėl policijos ieškomo V. Sokolovo: prabilo įtariamo šnipo sūnus (145)

2016 gruodžio mėn. 5 d. 16:28
Naujos detalės dėl policijos ieškomo V. Sokolovo: prabilo įtariamo šnipo sūnus
vkontakte nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui paskelbus Lietuvos piliečio Vladimiro Sokolovo paiešką, apsiribota lakonišku, tačiau dramatiškai skambančiu pareiškimu: įtariamasis ieškomas dėl sunkaus nusikaltimo – šnipinėjimo. Ką konkrečiai darė šis asmuo, kad jo jau ieško ne tik kontržvalgybininkai, bet ir policininkai, kurie pagalbos kreipėsi net į visuomenę?

Paviešinti dokumentai sukėlė nerimą Švedijoje: iškilo Rusijos branduolinė grėsmė (217)

2016 gruodžio mėn. 5 d. 16:48
Paviešinti dokumentai sukėlė nerimą Švedijoje: iškilo Rusijos branduolinė grėsmė
AP/Scanpix
Iš vidinių vyriausybės dokumentų aišku, kad Švedijai kelia nerimą Rusijos branduolinių ginklų problema. Nerimas susijęs ne tik su Rusijos karine retorika, bet ir su faktu, kad per mokymus netoli Švedijos išplaukė branduolinis ginklas, informuoja inosmi.ru.

K. Girnius. Ar keisis Vakarų politika Rusijos atžvilgiu? (9)

2016 gruodžio mėn. 5 d. 18:06
Donaldas Trumpas
AP/Scanpix nuotr.
Sankcijos Rusijai nebus panaikintos artimiausiu metu. Bet ar jos galios 2018 m. pradžioje, ar jos bus reikšmingai sušvelnintos? Atsakymas į šiuos klausimus dar neaiškus, bet Rusijos prezidentas V. Putinas turi pagrindo manyti, kad pučia palankus vėjas. Naujausi politikos poslinkiai jam naudingi.

Toksikologas su siaubu pasakoja apie naujus psichotropikus: vienkartinės dozės yra kraupiai pigios (39)

2016 gruodžio mėn. 5 d. 16:02
Toksikologas su siaubu pasakoja apie naujus psichotropikus: vienkartinės dozės yra kraupiai pigios
MKT
Naujų psichotropinių medžiagų per metus vien Europoje fiksuojama daugiau nei šimtas, medicina jų išaiškinti sugeba dešimtimis kartų mažiau. Taip LRT.lt sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Vilnietę pribloškė kalėdinių žaisliukų kaina: vos neišvirtau iš klumpių (40)

2016 gruodžio mėn. 5 d. 17:47
Kalėdinė dekoracija
Skaitytojos nuotr.
Besiruošiant didžiosioms metų šventėms pakilią nuotaiką gali sugadinti ne tik užgulę nekasdieniai rūpesčiai ir padidėjusi skuba, bet ir didžiulės šventinių prekių kainos. Anot pirkėjų, kai kurios jų tiesiog neadekvačios.