Pasilikimas drauge dėl vaikų akivaizdžiai nėra geriausias vedybinės nesantaikos problemų sprendimas – teigia naujausių tyrimų duomenys. Vaikams daugiausia problemų sukelia ne pačios skyrybos, o didelis konfliktų skaičius.
Vaikas
Daugiau nei tris dešimtmečius skyrybų faktas ir procesas buvo suprantami kaip pagrindinė daugelio stebimų vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų ir problemų priežastis. Tačiau keletas ilgalaikių tyrimų nustatė, kad daugiau nei pusei vaikų, kurių tėvai vėliau išsiskyrė, akademinės ir elgesio problemos buvo pastebėtos dar nuo 4 iki 12 metų iki oficialių tėvų skyrybų arba išsiskyrimo.

Vaikams, augantiems šeimose, kuriose aukštas konfliktų lygis, dažnai išsivysto elgesio sutrikimai, antisocialus elgesys, problemos su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, depresija ir problemos mokykloje. Ankstesni tyrimai taip pat patvirtino, kad tai yra tiesa, nepaisant to, ar tėvai vėliau išsiskiria, ar ne.

Tyrimų metu taip pat buvo atrasta, kad konfliktai patys savaime nebūtinai kelia žalą – svarbu tai, ar tėvai konfliktuoja dažnai, ar konfliktų metu atvirai demonstruoja vienas kitam priešiškumą. Būtent tokie konfliktai vaikus skaudina labiausiai. Žala vaikams būna ypač didelė, kai tėvai nesugeba išspręsti savo problemų, ar konfliktus netgi mėgina spęsti naudodamiesi fizine jėga.

Vedybiniai konfliktai vaikus veikia tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvų ginčus ir susvetimėjimą, išmoksta tik priešiškų konflikto sprendimo būdų ir jiems nesuteikiama galimybė įgauti socialių įgūdžių, jie neišmoksta kontroliuoti savo agresijos – būtent šie bruožai yra reikalingiausi santykiuose su kitais žmonėmis. Be to, stresas, kurį patiria vaikai, pastoviai matydami tėvų konfliktus, turi psichologinį poveikį, kuris gali sužlugdyti vaikų gebėjimą nugalėti neigiamas emocijas.

Šalia tokio tiesioginio poveikio, šeimyniniai nesutarimai taip pat gali paveikti ir tėvų – vaikų santykius. Motinos gali pradėti nejučiomis atstumti vaikus, rodyti jiems mažiau palankumo ir naudoti griežtesnes bei šiurkštesnes auklėjimo formas. Tėvai tokiose situacijose yra linkę atsitraukti nuo šeimos reikalų, su vaikais praleisti mažiau laiko dar iki išsiskyrimo arba skyrybų.

Daugumoje atvejų vaikų problemos po skyrybų gali būti susiję su finansiniais pokyčiais ir su didelių konfliktų skaičiumi po skyrybų. Išsiskyrę tėvai į savo vaikus yra linkę kreipti mažiau dėmesio ir mažiau užsiimti jų auklėjimu, o vaikai pradeda labiau pasitikėti savo draugais ir kitais bendraamžiais. Be padidėjusios piktnaudžiavimo alkoholiu, cigaretėmis bei narkotikais tikimybės, skyrybas patyrę vaikai taip pat yra labiau linkę sirgtiir jiems tris kartus dažniau prireikia psichologinės pagalbos ar netgi gydymo.

Labai tikėtina, kad šios problemos aplenks tuos vaikus, kurių tėvai po skyrybų stengiasi sutarti. Geresni rezultatai taip pat yra tose šeimose, kur tėvas, negyvenantis su vaiku, aktyviai užsiima vaiko auklėjimu.

Kai tėvas, auginantis vaiką, jam suteikia reikalingą emocinę paramą, tinkamai prižiūri vaiko veiklą, tinkamai jį auklėja ir išlaiko tinkamą pagarbą, tas vaikas daug lengviau prisitaiko prie pasikeitusios šeimos padėties nei tie vaikai, kurie patiria mažiau tėviško auklėjimo.

Tyrimai taip pat rodo, kad dauguma vaikų, praėjus tam tikram laikui po skyrybų, pakankamai gerai susitvarko su iškilusiomis problemomis. Taigi, ilgalaikis skyrybų rezultatas daugumai vaikų yra ne sutrikimai, o atsparumas ir stiprybė.”

Esmė yra ta, kad kai tėvai mėgina išspręsti savo nesutarimus ir vengia į juos įtraukti savo vaikus, skyrybų poveikis greičiausiai bus neigiamas. Tačiau, jei konfliktų neįmanoma išspręsti, skyrybos gali būti geresnė alternatyva.

Specialios programos gali padėti sumažinti neigiamą konfliktų ir skyrybų poveikį. Šios programos gali padėti sumažinti tėvų konfliktus ir padėti tėvams suprasti vaikų poreikius, o taip pat padėti abiems tėvams susitaikyti su vykstančiais pokyčiais.

Psichologinė tėvų sveikata ir tėvų – vaikų santykių kokybė išlieka svarbiausiu faktoriumi susidariusioje situacijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (331)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (212)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (39)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (54)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (16)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (14)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (19)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (13)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (18)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...