Šeimyniniai konfliktai vaikus gali įskaudinti dar labiau, nei skyrybos

Pasilikimas drauge dėl vaikų akivaizdžiai nėra geriausias vedybinės nesantaikos problemų sprendimas – teigia naujausių tyrimų duomenys. Vaikams daugiausia problemų sukelia ne pačios skyrybos, o didelis konfliktų skaičius.
Daugiau nei tris dešimtmečius skyrybų faktas ir procesas buvo suprantami kaip pagrindinė daugelio stebimų vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų ir problemų priežastis. Tačiau keletas ilgalaikių tyrimų nustatė, kad daugiau nei pusei vaikų, kurių tėvai vėliau išsiskyrė, akademinės ir elgesio problemos buvo pastebėtos dar nuo 4 iki 12 metų iki oficialių tėvų skyrybų arba išsiskyrimo.

Vaikams, augantiems šeimose, kuriose aukštas konfliktų lygis, dažnai išsivysto elgesio sutrikimai, antisocialus elgesys, problemos su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis, depresija ir problemos mokykloje. Ankstesni tyrimai taip pat patvirtino, kad tai yra tiesa, nepaisant to, ar tėvai vėliau išsiskiria, ar ne.

Tyrimų metu taip pat buvo atrasta, kad konfliktai patys savaime nebūtinai kelia žalą – svarbu tai, ar tėvai konfliktuoja dažnai, ar konfliktų metu atvirai demonstruoja vienas kitam priešiškumą. Būtent tokie konfliktai vaikus skaudina labiausiai. Žala vaikams būna ypač didelė, kai tėvai nesugeba išspręsti savo problemų, ar konfliktus netgi mėgina spęsti naudodamiesi fizine jėga.

Vedybiniai konfliktai vaikus veikia tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvų ginčus ir susvetimėjimą, išmoksta tik priešiškų konflikto sprendimo būdų ir jiems nesuteikiama galimybė įgauti socialių įgūdžių, jie neišmoksta kontroliuoti savo agresijos – būtent šie bruožai yra reikalingiausi santykiuose su kitais žmonėmis. Be to, stresas, kurį patiria vaikai, pastoviai matydami tėvų konfliktus, turi psichologinį poveikį, kuris gali sužlugdyti vaikų gebėjimą nugalėti neigiamas emocijas.

Šalia tokio tiesioginio poveikio, šeimyniniai nesutarimai taip pat gali paveikti ir tėvų – vaikų santykius. Motinos gali pradėti nejučiomis atstumti vaikus, rodyti jiems mažiau palankumo ir naudoti griežtesnes bei šiurkštesnes auklėjimo formas. Tėvai tokiose situacijose yra linkę atsitraukti nuo šeimos reikalų, su vaikais praleisti mažiau laiko dar iki išsiskyrimo arba skyrybų.

Daugumoje atvejų vaikų problemos po skyrybų gali būti susiję su finansiniais pokyčiais ir su didelių konfliktų skaičiumi po skyrybų. Išsiskyrę tėvai į savo vaikus yra linkę kreipti mažiau dėmesio ir mažiau užsiimti jų auklėjimu, o vaikai pradeda labiau pasitikėti savo draugais ir kitais bendraamžiais. Be padidėjusios piktnaudžiavimo alkoholiu, cigaretėmis bei narkotikais tikimybės, skyrybas patyrę vaikai taip pat yra labiau linkę sirgtiir jiems tris kartus dažniau prireikia psichologinės pagalbos ar netgi gydymo.

Labai tikėtina, kad šios problemos aplenks tuos vaikus, kurių tėvai po skyrybų stengiasi sutarti. Geresni rezultatai taip pat yra tose šeimose, kur tėvas, negyvenantis su vaiku, aktyviai užsiima vaiko auklėjimu.

Kai tėvas, auginantis vaiką, jam suteikia reikalingą emocinę paramą, tinkamai prižiūri vaiko veiklą, tinkamai jį auklėja ir išlaiko tinkamą pagarbą, tas vaikas daug lengviau prisitaiko prie pasikeitusios šeimos padėties nei tie vaikai, kurie patiria mažiau tėviško auklėjimo.

Tyrimai taip pat rodo, kad dauguma vaikų, praėjus tam tikram laikui po skyrybų, pakankamai gerai susitvarko su iškilusiomis problemomis. Taigi, ilgalaikis skyrybų rezultatas daugumai vaikų yra ne sutrikimai, o atsparumas ir stiprybė.”

Esmė yra ta, kad kai tėvai mėgina išspręsti savo nesutarimus ir vengia į juos įtraukti savo vaikus, skyrybų poveikis greičiausiai bus neigiamas. Tačiau, jei konfliktų neįmanoma išspręsti, skyrybos gali būti geresnė alternatyva.

Specialios programos gali padėti sumažinti neigiamą konfliktų ir skyrybų poveikį. Šios programos gali padėti sumažinti tėvų konfliktus ir padėti tėvams suprasti vaikų poreikius, o taip pat padėti abiems tėvams susitaikyti su vykstančiais pokyčiais.

Psichologinė tėvų sveikata ir tėvų – vaikų santykių kokybė išlieka svarbiausiu faktoriumi susidariusioje situacijoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

R. Karbauskis: G. Kildišienė atsisakys mandato (9)

2017 sausio mėn. 20 d. 17:53
Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Seimo narė Greta Kildišienė atsisako parlamentarės mandato. Pareiškimą ji ketina įteikti pirmadienį, BNS pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (278)

2017 sausio mėn. 20 d. 16:43
Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika
DELFI / Andrius Ufartas
Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

N. Vasiliauskaitė. Privaloma karo tarnyba: marozėliui nepakenks, bet intelektualą sužlugdys (241)

2017 sausio mėn. 20 d. 15:57
Nida Vasiliauskaitė
DELFI (D.Pipo nuotr.)
Tyla apie visuotinį šaukimą karo tarnybon – medijose pasirodžius pranešimams apie jo neišvengiamybę – net neturėtų stebinti: jokių piketų, mitingų, protesto akcijų, beveik jokio žodinio pasipriešinimo, tik bangos valstybinio entuziazmo (Ak, laukiame nesulaukiame! Kada? Greičiau! http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/visuotinio-saukimo-karo-tarnybos-teks-palaukti/236858), prisistatančio „tautos balsu“ (Narod trebujet, liaudis reikalauja – būta kadaise – nelabai seniai, tiesą sakant – tokios viešaryšinės formuluotės, pateikiant sprendimus, brutaliai primestus iš viršaus, tarsi išprašytus iš apačios, priimtus pačios visuomenės).

Patvirtinta G. Kildišienės mamos pinigų kilmė: tai buvo Prancūzijos svetimšalių legiono išmoka atnaujinta 17:21 (1064)

2017 sausio mėn. 20 d. 15:39
Iš kur Gretos Kildišienės mama Vladislava Mikalauskienė turėjo didelę sumą pinigų brangiam automobiliui „Range Rover Evoque“? Anot Seimo nario Povilo Urbšio, tai susiję su skaudžia netektimi – apie 30 tūkst. eurų kompensacija išmokėta už žuvusį brolį, kuris tarnavo Prancūzijos svetimšalių legione. Šią informaciją patvirtino ir Prancūzijos ambasada. Tačiau Legiono žuvusiųjų sąraše lietuvio nėra. Kodėl?

Po kraują stingdančio skambučio – paieška Vilniuje (52)

2017 sausio mėn. 20 d. 16:18
Internete plinta Vilniaus vicemero Gintauto Palucko paviešintas audio įrašas, kuriame užfiksuotas neeilinis atvejis: į „Vilniaus energija“ skambinusi moteris smurtauja prieš, kaip įtariama, mažametį vaiką, ant jo šaukia, keikiasi. Įtariama, jog smurtautoja skambino iš savivaldybei priklausančios įstaigos.