Seimo rinkimuose - aktyvi balsavimo pradžia

Geras oras ir piliečių politinis aktyvumas nulėmė aktyvią balsavimo pradžią Seimo rinkimuose.
Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 10 valandą ryto balsavimo aktyvumas siekė 8,38% rinkėjų. Aktyvumas suskaičiuotas, remiantis duomenimis iš 1847 balsavimo apylinkių 62-jose apygardose.

Iš viso yra 2027 balsavimo apylinkės ir 71 vienmandatė apygarda.

Tai didesnis rodiklis, palyginti su 1996 metų Seimo rinkimais, kai pirmajame rinkimų ture 10 val. ryto balsavo 5,36 proc. registruotų rinkėjų. Šiemet pavasarį per savivaldybių rinkimus 10 valandą balsavo 7,83 proc. rinkėjų.

"Labai aukštas, įspūdingas aktyvumas", BNS s akė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Jo teigimu, didelį aktyvumą nulėmė kandidatų gausa, Lietuvos piliečių sąmoningumas, galimybė reitinguoti partijų sąrašuose esančius kandidatus.

"Rinkėjai suvokia, kad jų pasirinkimas nulems valstybės valdymą", sakė Z. Vaigauskas.

Balsavimas prasidėjo 7.00 val. ir vyks iki 20.00 val.

Seimo rinkimuose gali dalyvauti maždaug 2 mln. 600 tūkstančių balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Seimą sudaro 141 parlamentaras. 70 Seimo narių renkami proporciniu principu pagal partijų sąrašus, 71 Seimo narys - vienmandatėse apygardose.

Rinkimuose dalyvauja 28 Lietuvos politinės partijos ir organizacijos. Savo kandidatų sąrašus proporciniams rinkimams iškėlė 18 partijų.

Keturios partijos - LDDP, Socialdemokratų partija, Naujosios demokratijos partija ir Rusų sąjunga - sujungė savo kandidatus į vieną koalicinį sąrašą, todėl rinkimų biuleteniuose bus pateikta 15 partijų ir koalicijų sąrašų.

Rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja:

proporcinėje rinkimų dalyje - daugiau kaip 25 proc. rinkėjų, vienmandatėje apygardoje - daugiau kaip 40 proc. rinkėjų.

Kad patektų į Seimą, partijos privalo surinkti 5 proc., koalicijos - 7 proc. rinkėjų balsų.

Šių barjerų neįveikusių sąrašų surinktus balsus pasidalija partijos, perkopusios privalomąjį slenkstį, proporcingai savo surinktiems balsams. Pavyzdžiui, 20 proc. balsų surinkusi partija gaus 20 proc. visų nepatekusių į Seimą partijų surinktų balsų.

Vienmandatėse apygardose išrinktu į Seimą laikomas kandidatas, surinkęs daugumą rinkėjų balsų.

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia oficialius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per septynias dienas po rinkimų.

Prezidentas kviečia išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį ne vėliau kaip per 15 dienų po oficialaus rezultatų paskelbimo.

Po rinkimų Vyriausybė atsistatydina, prezidentas paskiria laikinąjį ministrų kabinetą.

Per 15 dienų po Vyriausybės atsistatydinimo prezidentas pasiūlo Seimui kandidatą į ministro pirmininko postą. Jeigu kandidatūrai pritaria Seimas, kandidatas oficialiai paskiriamas ministru pirmininku.

Per 15 dienų premjeras suformuoja kabinetą, parengia Vyriausybės programą ir pateikia ją tvirtinti Seimui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Viena baisiausių bylų Lietuvoje: košmaras už namų durų truko 3 metus (2)

2017 sausio mėn. 20 d. 05:30
Tai istorija apie berniuką, kuriam greitai sukaks dar tik dešimt metų. Tai pasakojimas apie tai, kaip jis, sulaukęs vos ketverių, tapo paties baisiausio nusikaltimo auka. Ir ne bet kur, o savo namuose – ten, kur turėjo džiaugtis nerūpestinga vaikyste.

Orai: traukite botus (22)

2017 sausio mėn. 20 d. 00:02
Panašu, kad šiomis dienomis sausiems išbristi iš balomis virtusio sniego nepavyks. O kur dar šlapdriba ir lietus, nuo kurių teks slėptis po skėčiais.

Paaiškino G. Kildišienės mamos pinigų kilmę: tai susiję su skaudžia netektimi (2921)

2017 sausio mėn. 19 d. 19:57
Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Seimo narys Povilas Urbšys teigia, kad frakcijos kolegės Gretos Kildišienės mama Vladislava Mikalauskienė pinigų brangiam automobiliui „Range Rover“ gavo iš dviejų šaltinių.

„Brexit“ ir D. Trumpą iškėlęs judėjimas užgimsta ir Lietuvoje (289)

2017 sausio mėn. 19 d. 20:39
„Brexit“ ir D. Trumpą iškėlęs judėjimas užgimsta ir Lietuvoje
AP/Scanpix nuotr.
Antiglobalistinio, prieš neoliberalią ekonominę politiką nusiteikusio judėjimo, kuris prisidėjo prie Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo pergalės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose, šalininkų galima rasti ir Lietuvoje.

Šnipo istorija: kaip vakariečiai buvo sekami ir kompromituojami Sovietų Sąjungoje (86)

2017 sausio mėn. 19 d. 19:16
Tiems, kuriems Sovietų Sąjungos laikais teko padirbėti žurnalistais ar diplomatais, puikiai pažįstamos sąvokos „kompromatas“ ir „dezinformacija“. JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarasis skandalas tokius žmones tarsi smogė kelis dešimtmečius atgal į ne tokią jau tolimą praeitį, nytimes.com rašo žurnalistas Serge‘as Shmemmanas.