Seimas užkrovė Lietuvai atsakomybę už žydų genocidą

 (3)
"Lietūkio" garaže Kaune iškart po Lietuvos nepriklausomybės 1941 m. atkūrimo buvo nužudyta kelios dešimtys žydų. Įteisindamas1941 m. birželio 23-iąją Kaune paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją, Seimas prisiėmė atsakomybę už 38 tūkst. žydų žudynes Antrojo pasaulinio karo pradžioje, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.
© "Lietuvos žinios"
Antradienį Seimui daugiausia konservatorių balsais pripažinus 1941 m. birželio 23 dieną sukilėlių paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją Lietuvos Respublikos teisės aktu, kilo didelis Lietuvos žydų bendruomenės ir visuomenės atstovų nepasitenkinimas. Lietuvos žydų bendruomenė rugsėjo 12-ąją Seime priimtą dokumentą pavadino tautos įžeidimu.

Seimo narys Emanuelis Zingeris sako, kad įteisindama šešias savaites trukusią Lietuvos nepriklausomybę 1941-aisiais Lietuva prisiima atsakomybę už per tą laikotarpį padarytus nusikaltimus, tarp jų - maždaug 38 tūkst. Lietuvos žydų žudynes. Istorikai sunerimo, kad kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuva nebūtų paskelbta fašistinės Vokietijos sąjungininke.

Kodėl balsavote, kad 1941 m. birželio 23-iosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaracija būtų įteisinta?

Stanislovas Buškevičius, jaunalietuvis:

Dar 1989 m. jaunalietuviai pirmieji rengdavome 1941 m. sukilėlių minėjimus, esame pastatę kryžių Kaune. Tiesiog norėjome įvykusį faktą įteisinti. 1941 m. nusikaltėliai pasinaudojo to laikotarpio sukilėliais ir žudė žydus. Nuo žydų žudynių Laikinoji vyriausybė atsiribojo. Šis įstatymas yra pačios idėjos pagerbimas. Tuo buvo nuplauta gėda, kai A.Smetona pabėgo iš Lietuvos, nepamiršęs užsukti į banką. Žydai neturėtų pykti, nes padorūs lietuviai visada yra prieš žmonių žudymą, o tais metais žudynėmis užsiėmė tik kriminaliniai nusikaltėliai.

Saulius Pečeliūnas, demokratas: Mano teigiamą balsavimą puikiai nusakė S.Buškevičius, mūsų pozicija šiuo atveju vienoda. Turime konstatuoti, kad 1941 m. Lietuva dar kartą mėgino atkurti valstybę. Situacija juridiškai labai panaši į 1918 m. situaciją. Tų metų deklaracija irgi buvo priimta ne iš karto, sąlygos neleido jos įgyvendinti. Mes įstatymu skelbiame tik pačią valstybingumo atkūrimo deklaraciją. Tik faktą, kad buvo mėginama atkurti valstybę.

Tačiau už žydų žudynes Lietuva negali prisiimti atsakomybės, juk valstybės nepriklausomybė nebuvo atkurta. Laikinoji vyriausybė gal ir galėjo kažką pasirašyti, tačiau realiai ji nieko negalėjo padaryti. O tai, kad 12-ajame batalione buvo daug lietuvių, dar nieko nereiškia, juk jie stojo į vokiečių kariuomenę, todėl atsakomybę turėtų prisiimti Vokietija. Tie žmonės irgi turi atsakyti už įsakymų vykdymą, nes Lietuva tokių įsakymų nedavė, todėl negali prisiimti atsakomybės.

O prie Lietūkio pastatyti kažkokią lentą ar paminklą būtinai reikia, tačiau apie tai turėtų spręsti architektai. Tuo turėtų pasirūpinti specialistai.

Kazimieras Kuzminskas, konservatorius: Balsavau teigiamai todėl, kad buvo paruoštas teisinis aktas, jis atitinka mano nuostatas. O apie atsakomybės prisiėmimą už žydų iššaudymą kiekvienas supranta savaip. Kiekvienas interpretuoja šį įstatymą, tačiau tai buvo istorija, sukilimas, mes turime tai pripažinti, kova už nepriklausomybę.

Žydšaudžius reikia kitaip traktuoti ir juos smerkti, nes tokiems nusikaltimams senaties termino negali būti. O prie Lietūkio garažo reiktų įamžinti nekaltų žmonių žūtį.

Liudvikas Sabutis, konservatorius: Pritariu teisėtiems to laikotarpio vyriausybės sprendimams. Laisva Lietuva 1941 m. nebuvo, vyriausybė skelbė, kad jie nepasiduoda okupantams. Atsakomybė dėl žydų žudymo priklauso tik atskiriems asmenims. Nežinau, kodėl žydai dabar nepatenkinti, manau, kad kiekvienas padorus lietuvis negalėjo dalyvauti žudynėse. Už atskirų piliečių elgesį valstybė neatsako. O paminklus nužudytiesiems vertėtų pastatyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Įsikūrė gyventi palapinėje prie Seimo: iš manęs atėmė viską (294)

2017 vasario mėn. 22 d. 05:30
„Atvažiavau į Lietuvą iš Ukrainos. 10 metų čia gyvenu. Pastačiau namą, susikūriau verslą, bet susipažinau su aferistu“, – DELFI širdį ėmė lieti Yolana Slušnys.

Atidarius Vilniaus aplinkkelį NT statytojai įžvelgia naujų grėsmių (37)

2017 vasario mėn. 22 d. 05:30
Atidarius Vakarinį aplinkkelį Vilniaus savivaldybė dar tik planuoja naujas gatves. Tačiau NT statytojus kai kurios artimiausios perspektyvos galvos skausmą kelia jau dabar.

Į teismą atvedęs kuriozas: istorija, kurią verta žinoti visiems automobilių savininkams (45)

2017 vasario mėn. 22 d. 07:43
Įsivaizduokite situaciją. Iš jūsų pavogė automobilį, o po metų sulaukiate žinios, kad juo padaryta avarija ir jums teks padengti žalą, nors apie vagystę buvo informuota policija. Tokia gana kurioziška byla buvo nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme ir sveikas protas nugalėjo – pripažinta, kad automobilio netekęs pilietis jau nėra už jį atsakingas.

B. Matelis. G. Landsbergiui nebereikia opozicijos lyderio posto - jis turi kitų planų (46)

2017 vasario mėn. 22 d. 08:13
Pastaruoju metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis stebina. Vienus maloniai, o kitus verčia susimąstyti, nes kelios jo išsakytos mintys leidžia galvoti apie naujus šio politiko strateginius žingsnius, tikintis ateityje politinių dividendų.

Maskva ir Kijevas susikivirčijo dėl Rusijos ambasadoriaus pagerbimo (15)

2017 vasario mėn. 22 d. 08:26
Rusija ir Ukraina antradienį susikivirčijo dėl velionio Rusijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Vitalijaus Čurkino pagerbimo JT Saugumo Taryboje.