Seimas užkrovė Lietuvai atsakomybę už žydų genocidą

 (3)
"Lietūkio" garaže Kaune iškart po Lietuvos nepriklausomybės 1941 m. atkūrimo buvo nužudyta kelios dešimtys žydų. Įteisindamas1941 m. birželio 23-iąją Kaune paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją, Seimas prisiėmė atsakomybę už 38 tūkst. žydų žudynes Antrojo pasaulinio karo pradžioje, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.
© "Lietuvos žinios"
Antradienį Seimui daugiausia konservatorių balsais pripažinus 1941 m. birželio 23 dieną sukilėlių paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją Lietuvos Respublikos teisės aktu, kilo didelis Lietuvos žydų bendruomenės ir visuomenės atstovų nepasitenkinimas. Lietuvos žydų bendruomenė rugsėjo 12-ąją Seime priimtą dokumentą pavadino tautos įžeidimu.

Seimo narys Emanuelis Zingeris sako, kad įteisindama šešias savaites trukusią Lietuvos nepriklausomybę 1941-aisiais Lietuva prisiima atsakomybę už per tą laikotarpį padarytus nusikaltimus, tarp jų - maždaug 38 tūkst. Lietuvos žydų žudynes. Istorikai sunerimo, kad kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuva nebūtų paskelbta fašistinės Vokietijos sąjungininke.

Kodėl balsavote, kad 1941 m. birželio 23-iosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaracija būtų įteisinta?

Stanislovas Buškevičius, jaunalietuvis:

Dar 1989 m. jaunalietuviai pirmieji rengdavome 1941 m. sukilėlių minėjimus, esame pastatę kryžių Kaune. Tiesiog norėjome įvykusį faktą įteisinti. 1941 m. nusikaltėliai pasinaudojo to laikotarpio sukilėliais ir žudė žydus. Nuo žydų žudynių Laikinoji vyriausybė atsiribojo. Šis įstatymas yra pačios idėjos pagerbimas. Tuo buvo nuplauta gėda, kai A.Smetona pabėgo iš Lietuvos, nepamiršęs užsukti į banką. Žydai neturėtų pykti, nes padorūs lietuviai visada yra prieš žmonių žudymą, o tais metais žudynėmis užsiėmė tik kriminaliniai nusikaltėliai.

Saulius Pečeliūnas, demokratas: Mano teigiamą balsavimą puikiai nusakė S.Buškevičius, mūsų pozicija šiuo atveju vienoda. Turime konstatuoti, kad 1941 m. Lietuva dar kartą mėgino atkurti valstybę. Situacija juridiškai labai panaši į 1918 m. situaciją. Tų metų deklaracija irgi buvo priimta ne iš karto, sąlygos neleido jos įgyvendinti. Mes įstatymu skelbiame tik pačią valstybingumo atkūrimo deklaraciją. Tik faktą, kad buvo mėginama atkurti valstybę.

Tačiau už žydų žudynes Lietuva negali prisiimti atsakomybės, juk valstybės nepriklausomybė nebuvo atkurta. Laikinoji vyriausybė gal ir galėjo kažką pasirašyti, tačiau realiai ji nieko negalėjo padaryti. O tai, kad 12-ajame batalione buvo daug lietuvių, dar nieko nereiškia, juk jie stojo į vokiečių kariuomenę, todėl atsakomybę turėtų prisiimti Vokietija. Tie žmonės irgi turi atsakyti už įsakymų vykdymą, nes Lietuva tokių įsakymų nedavė, todėl negali prisiimti atsakomybės.

O prie Lietūkio pastatyti kažkokią lentą ar paminklą būtinai reikia, tačiau apie tai turėtų spręsti architektai. Tuo turėtų pasirūpinti specialistai.

Kazimieras Kuzminskas, konservatorius: Balsavau teigiamai todėl, kad buvo paruoštas teisinis aktas, jis atitinka mano nuostatas. O apie atsakomybės prisiėmimą už žydų iššaudymą kiekvienas supranta savaip. Kiekvienas interpretuoja šį įstatymą, tačiau tai buvo istorija, sukilimas, mes turime tai pripažinti, kova už nepriklausomybę.

Žydšaudžius reikia kitaip traktuoti ir juos smerkti, nes tokiems nusikaltimams senaties termino negali būti. O prie Lietūkio garažo reiktų įamžinti nekaltų žmonių žūtį.

Liudvikas Sabutis, konservatorius: Pritariu teisėtiems to laikotarpio vyriausybės sprendimams. Laisva Lietuva 1941 m. nebuvo, vyriausybė skelbė, kad jie nepasiduoda okupantams. Atsakomybė dėl žydų žudymo priklauso tik atskiriems asmenims. Nežinau, kodėl žydai dabar nepatenkinti, manau, kad kiekvienas padorus lietuvis negalėjo dalyvauti žudynėse. Už atskirų piliečių elgesį valstybė neatsako. O paminklus nužudytiesiems vertėtų pastatyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

A. Tapinas. Lietuviais esame mezgime, arba pirmoji Valsčiaus krizė (161)

2017 sausio mėn. 17 d. 10:18
Andrius Tapinas
DELFI (A.Ufarto nuotr.)
Nesugebėjau atrasti šios frazės autoriaus, kad padėkočiau už šmaikštumą, nes iš tiesų ilgai laukti nereikėjo. Šešiasdešimt antrą valdymo dieną užsimezgė pirmoji valstiečių krizė. Tiksliau sakant, ištiko ji Ramūną Karbauskį, bet realiai tai yra vienas ir tas pats.

G. Kildišienė jau ketina įsigyti asmeninį automobilį (617)

2017 sausio mėn. 17 d. 09:37
Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja, frakcijos seniūno pavaduotoja ir Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Greta Kildišienė praneša ketinanti artimiausiu metu įsigyti asmeninį automobilį ir informavo, jog neįvardijami artimieji nusprendė nutraukti automobilio „Range Rover" išperkamosios nuomos sutartį su „Agrokoncernu".

Butus perkantys gyventojai viršijo rekordą (19)

2017 sausio mėn. 17 d. 10:38
Butus perkantys gyventojai viršijo rekordą
DELFI / Andrius Ufartas
Augančios nekilnojamojo turto kainos neatbaidė nuosavame būste gyventi norinčių vilniečių. 2016 metais sostinėje pasiektas butų pardavimų rekordas – jų perleista 11 153. Tai yra 13,8 proc. daugiau nei 2015 metais.

Mėgstantiems lašišą – prastos naujienos (17)

2017 sausio mėn. 17 d. 10:19
Žuvies perdirbėjai sako – tiek ilgai tokios aukštos lašišos žaliavos kainos dar nėra buvę, todėl, jau pernai pastebimai brangę gaminiai, tikriausiai toliau brangs ir visus šiuos metus.

„Sodra“ pagal R. Kuodį: su asmeninėmis sąskaitomis ir be gyvulių ūkio (307)

2017 sausio mėn. 17 d. 05:30
„Sodra“ pagal R. Kuodį: su asmeninėmis sąskaitomis ir be gyvulių ūkio
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Sužinoję, kad šiemet padidėjo jų „Sodros“ tarifas, savarankiškai dirbantys asmenys sukilo prieš valdančiuosius, tad šie jau ieško būdų kaip palengvinti autorių, sportininkų ir atlikėjų dalią. Ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad tokių ginčų galima būtų išvengti iš esmės reformavus valstybinio socialinio draudimo sistemą.