Kaip aiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris, savivaldos rinkimuose pirmą kartą dalyvaus visuomeniniai rinkimų komitetai, politinės partijos pirmąkart privalėjo rinkti gyventojų parašus, remiančius jų sąrašą arba keliamą merą, atsirado ir papildomas užstatas už kandidatus, kurie dirba darbą, nesuderinamą su savivaldybės tarybos nario mandatu. Taip norima atgrasinti žmones kandidatuoti ir vėliau atsisakyti mandato dėl nesuderinamų pareigų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad naujoji sistema gali suteikti tam tikro pasitikėjimo savivaldybių merams, mat piliečių suteiktas mandatas verčia jaustis tvirčiau.
Kaip pavyzdį jis paminėjo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri pirmosios savo kadencijos metu įtaką ir galią politinėje sistemoje grindė būtent piliečių suteiktu pasitikėjimu.
„Meras kartu su tiesioginiu mandatu įgyja daugiau svertų bandydamas įtikinti tarybą. Galima išvesti analogiją su nacionalinio lygio institucija: sakykime, Lietuvoje prezidentė konstituciškai šiaip jau nėra labai stipri, ypač jeigu lygintume su JAV ar Prancūzijos prezidentu. Bet jos stiprus mandatas, ypač pirmosios kadencijos metu, kai buvo išrinkta pirmajame ture, suteikia papildomų svertų bendraujant su vykdomąja valdžia ar su Seimu, jie turi skaitytis, nes ji akivaizdžiai remiama nemažos dalies žmonių. Savivaldybių tarybose irgi gali būti taip, bet tai priklauso nuo savivaldybės“, - sakė M. Jastramskis.
Nebebus „muštynių“ dėl mero
Tiesioginiai merų rinkimai vyks panašiai kaip renkamas parlamentaras vienmandatėje rinkimų apygardoje, tai yra pagal mažoritarinę rinkimų sistemą: iš pradžių balsuojama už visus kandidatus, antrajame ture dalyvauja du daugiausiai balsų gavę politikai. Iš jų išrenkamas meras, kuris kartu bus ir savivaldybės tarybos narys.
Meru gali būti renkamas asmuo, kuris atitinka visus reikalavimus tapti savivaldybės tarybos nariu: jis turi būti ne jaunesnis nei 20 metų, būti deklaravęs gyvenamąją vietą savivaldybėje, atlikęs teismo paskirtą bausmę, veiksnus ir negali eiti pareigų statutinėje institucijoje, kurioje ribojamas dalyvavimas politinėje veikloje.
Kartu su meru bus renkama ir miesto arba rajono taryba. Tai reiškia, kad rinkėjas gaus du biuletenius: viename jų bus partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, kitame – kandidatai į merus. Antrajame ture bus balsuojama tik už kandidatus į merus.
M. Jastramskis teigia, kad iš anksto prognozuoti, kaip tiesioginiai merų rinkimai pakeis politinę sistemą, nėra lengva, tačiau jis daro prielaidą, kad formuojant koalicijas aiškų vaidmenį turės jau iš anksto žinomas meras. Kitaip tariant, panaikinama užkulisinių derybų galimybė dėl mero posto.
„Anksčiau viskas vykdavo iš apačios: koalicija buvo formuojama taryboje, ten susitariama dėl mero, dabar meras bus iš anksto, todėl jis pats dalyvaus kuriant koaliciją. Žinoma, ir anksčiau galbūt dalyvaudavo, bet tai labiau priklauso nuo to, kiek pirmoji partija gauna balsų. Jeigu rajone gauna apie 30 proc., tai kaip ir aišku, kad yra viena stipriausia partija ir jos lyderis turi daugiausia įtakos“, - sakė M. Jastramskis.
Jeigu rajone ar mieste susiformuos tokia situacija, kad dauguma nesusidarys, tuomet kurį laiką bus dirbama be administracinės valdžios, bet su meru: mat administracijos direktorių mero teikimu tvirtina taryba. „Jeigu meras su taryba nesusitaria, tada bus aklavietė“, - teigė politologas.
Atsirado naujas darinys – rinkimų komitetai
Dar viena naujovė šiuose savivaldos rinkimuose – tai visuomeniniai rinkimų komitetai, kuriuos sudaro vienam rekalui – rinkimams – piliečiai. Politikai šiuo komitetus vadina vienadienėmis partijomis, tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos narys J. Udris nesutinka su tokiu vertinimu, nes rinkimų komitetai neturi jokios struktūros – jų tikslas sudaryti sąrašą rinkimams, tad po rinkimų tokio komiteto gyvavimas būna baigtas.
„Tai tam tikras eksperimentas – visuomeniniai rinkimų komitetai, kad galėtų susiorganizuoti tam tikras kiekis žmonių ir dalyvauti rinkimuose, bet tai ne partija. Negalima vadinti partija, kadangi ji neturi nei programos, nei juridinio asmens statuso, nieko neturi“, - sako J. Udris.
Visuomeniniams rinkimų komitetams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir partijoms: jie turi sudaryti kandidatų sąrašus, rinkti juos remiančių gyventojų parašus, mokėti rinkimų užstatą.
Praėjusiuose savivaldos rinkimuose partijoms nepriklausantys piliečiai irgi galėjo dalyvauti rinkimuose bei formuoti sąrašus, bet tokie nepartiniai kandidatai buvo atsidūrę blogesnėje padėtyje nei politinių partijų atstovai.
„Tai buvo pirmas eksperimentas, kad save galėtų išsikelti nepartiniai kandidatai. Bet tiems kandidatams reikėjo surinkti pakankamai didelį kiekį balsų – visą mandato kvotą. Tai buvo neproporcingai daugiau nei partiniam kandidatui. Be to, jeigu nepartiniai kandidatai būtų surinkę daugiau balsų nei reikia užimti vienai vietai, tokiu atveju tie balsai perskirstomi partijoms, kurios dalyvauja pagal proporcinį sąrašą. Taigi tie kandidatai buvo pastatomi į nelygias sąlygas“, - pasakojo J. Udris.
Savo pavardės viešinti nenorėjęs politikas pasakojo, kad ankstesnė sistema išties buvo nepalanki nepartiniams kandidatams.
„Pavyzdžiui, Šiauliuose pavieniai du asmenys pateko į tarybą, bet jie gavo balsų tiek, kad jeigu būtų partijos, vienas būtų turėjęs tris vietas, kitas – keturias. Bet kadangi ėjo po vieną, nuo jų likę balsai buvo padalinti partijoms pagal formulę. Taigi tai buvo ne visai demokratiška“, - sakė pašnekovas.
Tad rinkimų komitetai tapo naujuoju bandymu, kad nepartiniai kandidatai galėtų dalyvauti rinkimuose. „Aš komitetus pavadinčiau vienkartine partija: susibūrė žmonių būrys, turi būti ne mažiau nei 2 padauginus iš savivaldybės tarybos mandatų skaičiaus. Pavyzdžiui, Vilniuje yra 51 vieta, tai komitete turi susiburti ne mažiau nei 102 žmonės, pasirašo tokią sutartį, nutaria kelti kandidatus į merus ir savivaldybės tarybą. Tas komitetas nustoja veikti patvirtinus rinkimų rezultatus“, - sakė politikas.
Pašnekovas pabrėžė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai, skirtingai nei partijos, negauna jokios valstybės paramos.
Dalį kandidatų apmokestins dvigubai
Rinkimuose atsirado ir tokia naujiena, kad jei anksčiau gyventojų parašus reikdavo rinkti tik nepartiniams kandidatams, dabar tokia prievolė įtvirtinta ir partijoms. „Parašų skaičius priklauso nuo savivaldybės dydžio, bet parašų skaičius toks mažas, kad nesurenka tik visiški žiopliai“, - teigė pašnekovas.
Ketvirtas naujas dalykas, kad jeigu keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą dvigubinamas.
„Žinote, kaip būdavo? Jeigu paskutinis Komunistų partijos sekretorius tampa meru, tai jis valdo ne dvidešimt ketverius metus, o nuo kokių 1986 m. Tai visa administracija būna nekeičiama. Ir kai eini į rinkimus, surašai visus seniūnus, mokyklų direktorius. Šiais metais, man atrodo, rekordininkas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono kandidatų sąrašas: ten ar 11, ar 17 savivaldybės darbuotojų, seniūnų ir kitokių. Kai įvyksta rinkimai, seniūnas, mokyklos direktorius, savivaldybės tarybos skirtas žmogus negali būti tarybos nariu, jis turi pasirinkti – arba aš direktorius, arba tarybos narys. Tai būdavo taip, kad 20 žmonų atsisako vienas paskui kitą“, - pasakojo politikas.
Taigi 2015 m. savivaldos rinkimuose kiekvienas toks žmogus, kuris vėliau turės rinktis tarp pareigų, yra apmokestinamas dvigubai, nors užstatą moka partija arba rinkimų komitetas.
„Ir jeigu toks asmuo išrenkamas būti savivaldybės tarybos nariu ir atsisakys mandato, tas dvigubas užstatas liks valstybės biudžete. Tai tam tikras ribojimas“, - sakė pašnekovas.
Kaip nuskausminti konkurentus?
Politikas taip pat pasakoja, kad rinkimuose partijos ir nepartiniai susivienijimai vieni kitiems kartais kenkia bei pateikė dažniausiai pasitaikančius tokius triukus. Pašnekovas teigia ne viską galintis įrodyti, tačiau turintis rimtų įtarimų.
„Partijos, konkurentai konkuruojančioms organizacijoms mėgsta kišti tokius kurmius. Klasikinis atvejis: įkišamas teistas kurmis. Jis sako: ne, aš neteistas, o iš tiesų teistas. Kitas kurmis sako, kad jis tikai tikrai deklaravęs gyvenamą vietą, trečias – man nereikia dvigubo užstato, aš atitinku įstatymo reikalavimą, mano pareigos suderinamos. Ir tada pasibaigia visų pareiškinių dokumentų tvarkymas, nieko taisyti nebegalima, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda tikrinti, ar visi turi 20 metų. Kurie neturi – išmeta. Ar visi deklaravę gyvenamą vietą, jei ne – išmeta. Deklaravo teistumą? Jei nedeklaravo – išmeta. Ir ar visi sumokėjo dvigubus užstatus, kuriems priklauso? Tai priklauso Seimo nariams, valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems savivaldybėje pagal sutartį, savivaldybės biudžetinių įstaigų ir įmonių vadovams“, - pasakojo politikas.
Pašnekovo teigimu, partijos ir rinkimų komitetai mėgsta „infiltruoti“ tokius kurmius, kurie vėliau išmetami iš kandidatų sąrašo, tad galiausiai kandidatų pritrūksta ir kandidatų sąrašas pašalinamas iš rinkimų tiesiosios.
„Per praeitus rinkimus sklandė gandas, kad Druskininkuose Ričardas Malinauskas infiltravo į Tėvynės sąjungą du teisus, du nedeklaravusius gyvenamosios vietos, du nepilnamečius, o vadas pavėlavo deklaruoti gyvenamą vietą. Sąrašas sutrumpėjo tiek, kad buvo nuimtas nuo rinkimų, todėl konservatoriai Druskininkuose neturi nė vieno tarybos nario. Čia gandas, bet jis turi pagrindo“, - svarstė politikas.
Jo teigimu, paprastai silpnesnės partijos ir silpnesni rinkimų komitetai susiduria su žmonių stygiaus problema, ypač mažesniuose rajonuose. Todėl, kaip pasakoja pašnekovas, prasideda „pusbrolių, žmonų, tėvų, uošvių paieškos“. Taip yra dėl to, kad, pasak pašnekovo, žmones sunku prisikalbinti dalyvauti kandidatais rinkimuose. Dėl šios priežasties kiekvienas panoręs dalyvauti rinkimuose labai vertinamas, tad „infiltruoti“ vadinamuosius kurmius nesunku.
„Iš tiesų mažesniuose rajonuose partijos ir rinkimų komitetai tokius žmones siunčia, pajautę, kad kažkas silpnas ir ieško žmonių. Tiesiog politikos taisyklės nedraudžia to daryti. Todėl nemažai sąrašų nukrenta“, - sakė politikas.
Top naujienos
Prie daugiabučio Vilniuje rastas iš 8 aukšto iškritęs ir mirtinai susižalojęs vyras (1)
Ketvirtadienio pavakarę pranešta apie negyvą vyrą Vilniuje.
Nuo šiandien – ilgai laukti orų pokyčiai: jau galima ruoštis ir vasariškai šilumai
Orų sąlygos mūsų regione pagaliau pradeda keistis.
Grigonio ekipos atsakas: galingu spurtu patiesė be lyderio rungtyniavusį „Maccabi“ Lietuvis rezultatyvumu nepasižymėjo
Mariaus Grigonio atstovaujamas Atėnų „Panathinaikos“ atsitiesė po nesėkmės pirmosiose...
Sedekerskio sezonas Eurolygoje pakibo ant plauko: „Baskonia“ vėl pralaimėjo Madride Lietuvis išsiskyrė universaliu žaidimu
Vitorijos „Baskonia“ su Tadu Sedekerskiu atsidūrė ties prarajos riba Eurolygos atkrintamosiose....
Nauja „Messenger“ funkcija jau prieinama ir Lietuvoje: naudotojai skundėsi ne vienerius metus (1)
„ Facebook Messenger“ naudotojai pagaliau buvo išgirsti – programėlės kūrėja „Meta“...
