Protingas vaikų valdymas

 (2)
Senovėje sakydavo, kad žemę laiko trys drambliai, kurie stovi ant trijų banginių, plaukiojančių okeane. Vaikystė - tai irgi tam tikra planeta, kuriai reikia protingo tėvų valdymo ir paramos.
Drambliai

Įsivaizduokite tokią situaciją: jūs važiuojate autobusu su 4 metukų vaiku. Jis prašo saldainio, o jūs manote, kad pirmiausia reiktų papietauti. Kaip pasielgsite šioje situacijoje?

Štai liudininko pasakojimas apie japono tėčio elgesį. Jis neduoda saldainio, tačiau neduoda tylėdamas - jis paprasčiausiai toliau skaito knygą. Kai berniuko reikalavimai perauga į skandalą, tėvas tylėdamas pakyla, išdalina visus saldainius keleiviams ir tuščiu maišeliu nešinas sugrįžta į savo vietą.

Labai netradicinis poelgis. Ar jis šis tėtis visiškai bejausmis? Ne, jis yra valdymo meistras. Jis nepasakė vaikui nei vieno blogo žodžio, paprasčiausiai leido jam reikalauti savo, tačiau kartu pademonstravo, kad skandalas neveda prie laukiamo rezultato. Jis parodė, kad esmė glūdi ne pačiuose saldainiuose - jų negaila; suteikė galimybę pamąstyti apie tai, kaip galima pasiekti tai, ko norima. Jei vaikas gauna tokias pamokas, tai po penkerių metų draudimų nebereikia įmušinėti jėga - jis jau turi praktinius įgūdžius ir moka nustatyti ribas tarp to, kas galima, ir to, kas negalima.

Tačiau daugelis tėvų mano, kad mažas vaikas nesugeba įsisavinti auklėjimo pamokų, todėl jie jam leidžia viską. Ir tik po 5-6 metų vieną dieną pareiškia: "Tu jau toks didelis! Nesiožiuok, nelakstyk, neprašyk!" Tačiau netikėti draudimai vaikui atrodo visiškai nesuprantami ir sukelia tik baimę, nerimą, pasimetimą, nuoskaudą. Jis džiaugtųsi, galėdamas elgtis kaip didelis, bet nemoka. Augančius reikalavimus ir tėvų nepasitenkinimą jis suvokia kaip nelaimės signalą: anksčiau jis buvo mylimas, juo buvo žavimasi, dabar gi vis dažniau bara ir draudžia.

Žinoma, minėtas atvejis yra labai netradicinis ir mažai tikėtina, kad pas mus toks tėvo poelgis apsieitų be piktų komentarų. Be abejo, atsirastų daug "gerų" tetų ir dėdžių, kurie pasmerktų neduodantį saldainio tėvą, o juo labiau - paskutinį jo poelgį.

Auklėdami stenkitės neeksperimentuoti. Jei iki 5 metų jums nepavyko padėti vaikui nustatyti leistino - neleistino ribą, būkite kantrūs ir nenukrypkite į diktatą.

Savęs valdymas - tai prisiderinimas prie vaiko, ir, žinoma, tai padaryti ne visuomet pavyksta. Mes galime būti pasinėrę į save, prislėgti arba net kažko supykę, bet, leisdami savo emocijoms įsipinti į bendravimą su vaiku, mes keliame jam neįvykdomą užduotį atskirti tai, kas siejasi su juo, o kas ne. Greičiausiai, jis viską priskirs sau. Todėl geriau vaikui atvirai pasakyti apie savo išgyvenimus. Pavyzdžiui: "Man dabar labai liūdna, pažaisime šiek tiek vėliau, gerai?"Teisingumas sutvirtina tarpusavio santykius, moko kilnumo, garbingumo.

Teigiamas pastiprinimas visai nereiškia nuolatinio ar nepagrįsto liaupsinimo. Visų pirma, tai padeda vaikui tiksliai nustatyti pageidaujamą elgesį. Nei vienas dresiruotojas nedirbs su tigru, prieš tai nesušėręs jam tai dienai skirtos mėsos, ir neims, atsakydamas ne į tą veiksmą, atiminėti iš jo tik ką jam pasiūlyto kąsnio.

Jei nebus paskatinimo - pageidaujamas veiksmas nebepasikartos. Vaikas nėra kvailesnis už tigrą, bet paskatinimu jam tampa ne kąsnis, o dėmesingas santykis, tėviška meilė, šiluma. Ir tada jam vis mažiau reikės "tiesioginio prezidentinio valdymo" - nuolatinių šūktelėjimų, plūdimų, bausmių, bausmių ir t.t. su apeliavimu į jo "nesuvaldomumą".

Galbūt jūs susikursite kitą vaiko valdymo sistemą, kuriame visi paminėti dalykai užims kitas vietas. Tikrai neverta tikėtis, kad paėmus vieną - du elementus, galima išspręsti visus klausimus.

Ir pabaigai - auksinis raktelis apmąstymams - ištrauka iš R.Tagorės eilėraščio: "Kodėl užgeso žibintas? Aš jį užstojau savo apsiaustu, kad apsaugočiau nuo vėjo; tai todėl užgeso žibintas. Kodėl nuvyto žiedelis? Aš prispaudžiau jį prie širdies kankinamas meilės; todėl nuvyto žiedelis. Kodėl nuseko upokšnis? Aš užtvenkiau jį, kad pasinaudočiau juo; todėl nuseko upokšnis. Kodėl trūko arfos styga? Aš pamėginau išgauti garsą, kuris buvo ne jos jėgoms; todėl trūko arfos styga".

Bus tęsinys

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

G. Kėvišo likimas – ministrės rankose: atleisti užtenka vieno žingsnio (34)

2017 gegužės mėn. 24 d. 20:22
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas supainiojo interesus, sprendimas dėl jo ateities priklausys nuo kultūros ministrės. Teisininkų teigimu, pakanka vieno šiurkštaus pažeidimo, kad prasikaltęs tarnautojas netektų pareigų.

Barų ir restoranų savininkai nerimsta: kabina politikų portretus, bare rengia gimtadienį A. Verygai (213)

2017 gegužės mėn. 24 d. 19:09
Planuojami alkoholio ribojimai, akcizo didinimas kaip reikiant papiktino barų ir restoranų savininkus.

Viceministrė įvertino, kas laukia priėmus Darbo kodeksą (6)

2017 gegužės mėn. 24 d. 20:35
Prieš rinkimus Ramūnas Karbauskis sakė, kad naujas Darbo kodeksas paskatins emigraciją.

3 mėnesius dirbo, kad susimokėtų 1000 eurų už vieną naktį Japonijoje (64)

2017 gegužės mėn. 24 d. 18:18
3 mėnesius dirbo, kad susimokėtų 1000 eurų už vieną naktį Japonijoje
Orijus Gasanovas
1000 eurų – tiek lietuviui kainavo įspūdinga naktis Japonijos sostinėje Tokijuje. Nebuvo nei limuzinų, nei sraigtasparnių, tik viešbutis. Tačiau penkiomis žvaigždutėmis įvertintas „Hoshinoya Tokyo“ yra ypatingas ir vadinamas vienu geriausiu pasaulyje. Todėl ne tik turtuoliai, bet ir paprasta liaudis svajoja čia apsistoti.

Po šūvių sudegintas namas Karmėlavoje lyg vaiduoklis neduoda vietos žmonėms ramybės (8)

2017 gegužės mėn. 24 d. 19:37
Karmėlavos gyventojai neslepia, kad sukrėtusią miestelį žinią apie kraupų tėvo išpuolį prieš dukrą norisi kuo greičiau nustumti užmarštin. Tačiau sudegęs namas lyg gyvas priekaištas, kad mažo miestelio gyvenimas ne toks ir ramus, kaip norėtųsi.