Propaganda ir antipropaganda internete

Apie paprasčiausią internetinį chuliganizmą nė kalbėti neverta. Bėda ta, kad ne visose šalyse yra priimti įstatymai, reguliuojantys naudojimąsi internetu. Todėl kartais į darbą tenka įsitraukti kitiems interneto naudotojams. Jie mėgina susidoroti su, jų nuomone, kenksmingų idėjų skleidėjais.

Pirma

Pirmoji masinė ultradešiniųjų ataka internete įvyko 1996 m. Ji prasidėjo visiškai netikėtai ir tarsi savaime. Atakos objektu tapo dešiniojo radikalo ir holokausto neigėjo Ernsto Cundelio svetainė, kuri buvo atidaryta patikimame serveryje Santa Kruse (Kalifornija).

Netikėtai ryšys su E.Cundelio svetaine dingo. Naudodamiesi specialiomis programomis, dabar vadinamomis "spygliuota viela", hakeriai - elektroniniai įsilaužėliai - "apvyniojo" svetainės skaitytuvus.

Paskui prasidėjo svetainės bombardavimas elektroniniu paštu 200 žinučių per sekundę greičiu. Tokio greičio Santa Kruso serveris neatlaikė. Kaip rašo "Der Spiegel", E.Cundeliui beliko skųstis "elektroniniu holokaustu internete".

Šis atvejis rodo, kad susidoroti su bet kokio pobūdžio propaganda internete yra visos techninės galimybės. Mėgstamas hakerių triukas slaptažodžio, apsaugančio svetainę nuo nepageidaujamų lankytojų, panaudojimas.

Atsakant į serverio paklausimą, jis apkraunamas tokia gausybe slaptažodžių, kad gali dirbti tik vieną darbą - tikrinti tuos slaptažodžius. Kitos agresorėmis vadinamos programos verčia serverius ieškoti nesamų duomenų. Rezultatas būna toks pat.

Įstatymai

Hakerių ataka paliečia ne tik puolamo, bet ir visų kitų serverio aptarnaujamų klientų interesus. Atakos tikslas - priversti interneto paslaugų tiekėjus pašalinti nepageidaujamas svetaines iš serverio.

Tačiau beveik visame pasaulyje tokie veiksmai yra baudžiami. Prižiūrėti, kaip vykdomi įstatymai valdžios, o ne entuziastų pareiga.

Pavyzdžiui, Vokietijos kriminalinės tarnybos gali prižiūrėti tik Vokietijoje registruotus interneto adresus (pasibaigiančius -de), nes jie turi paklusti Vokietijos įstatymams.

Vokietijoje interneto adresai registruojami centralizuotai, Vokietijos tinklo informaciniame centre Frankfurte (www.denic.de). Centro funkcijos patikrinti, ar prašomas domenas neužimtas, ir jei ne - sujungti naują domeną su atitinkamu tinklo serveriu. Centras kasdien registruoja iki 10 000 adresų.

Pavadinimai

Rugpjūčio pradžioje įvyko skandalas, privertęs suabejoti dabartine adresų registravimo sistema. Bundesfero karininkas iš Mekleburgo įregistravo Centre adresą www.heil-hitler.de.

Teisingumo ministrė reagavo tuojau pat. Jos nuomone, visas ekstremistinio neonacistinio turinio svetaines reikia perregistruoti į kažkokį visuomeninį centrą, kuris panaudotų jas šviečiamaisiais tikslais. Tokiu atveju svetainės www.blitzkrieg.de lankytojas vietoj neonacistinės propagandos rastų joje pasakojimą apie Trečiojo reicho nusikaltimus.

Dešinysis ekstremistas Andre Hertzas savo puslapyje jau išjuokė teisingumo ministrės iniciatyvą, pavadindamas ją "įdomia idėja, kilusia po šnapso stiklinaitės". Iš tikrųjų jo vienminčių vaizduotė jau nebeapsiriboja banaliais Adolf.de arba zyklonb.de.

Pavyzdžiui, dešiniųjų respublikonų srities sąjunga, kurios būstinė įsikūrusi Noištato miestelio Weinstrasse gatvėje, įregistravo svetainę www.neustadt-weinstrasse.de. Kol kas miestelio municipalitetas dar svarsto, ar paduoti dešiniuosius respublikonus į teismą.

Konstitucinės apsaugos tarnybos (Vokietijos saugumas) žino apie 250 350 puslapių, kuriuos yra atidarę dešinieji ekstremistai. Pusė jų - užsienyje: JAV ir Kanadoje. Šiose šalyse žodžio laisvės principai neleidžia reguliuoti internete skelbiamų idėjų. Internetas - pasaulinis, įstatymai - lokalūs. Kova su fašistinėmis ar kitokiomis idėjomis, su paprasčiausiais chuliganais internete kol kas duoda labai menkus rezultatus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Tarptautinė schema: pasakoja apie siaubingas darbo sąlygas lietuviškoje įmonėje (177)

2017 kovo mėn. 24 d. 05:30
P. Purylkino gyvenamoji vieta
DELFI skaitytojo nuotr.
Vergiškos darbo ir gyvenimo sąlygos ir vėluojantis arba net nesumokamas atlyginimas „vokelyje“ – tokius dalykus išgyveno Vokietijoje autobuso vairuotoju dirbęs ukrainietis Pavlo Purylkinas.

Išvarytieji? Prisipažino, kokios dalies atlygio atsisakytų dėl Lietuvos (32)

2017 kovo mėn. 24 d. 05:30
„Alvydas Paprastas. Pats sau bosas“, – būtent taip feisbuke prisistato emigrantas Alvydas. Šis apibūdinimas itin taikliai apibrėžia jo požiūrį į gyvenimą. Dienomis vyras dirba išpjaustytoju antyne, o vakarais ir savaitgaliais linksmina lietuvaičius vesdamas asmenines jų šventes.

Vaikų košmaras Rukloje: vyras įsiviliojo į butą ir liepė santykiauti (40)

2017 kovo mėn. 24 d. 09:11
Vaikų košmaras Rukloje: vyras įsiviliojo į butą ir liepė santykiauti
DELFI / Juozas Markevičius
Jonavos rajone, Ruklos miestelyje du berniukai išgyveno siaubingą košmarą: iš pradžių labai maloniai elgęsis vyras juos pakvietė į svečius, tačiau čia liepė tenkinti jo seksualines užgaidas.

Milijonus sujaudinusi romantiška istorija tebuvo reklaminė kampanija

2017 kovo mėn. 24 d. 10:05
Milijonus sujaudinusi romantiška istorija tebuvo reklaminė kampanija
Youtube stop kadras
Žavingos merginos paskelbta vaikino iš Lenkijos paieška baigėsi kiek netikėtai. Pamatę įrašą „Youtube“ į jo paieškas įsitraukė milijonai, tačiau netrukus jiems teko nusivilti.

Švedijos kariškiai stebi, kaip Rusija stiprina karinę galią (39)

2017 kovo mėn. 24 d. 09:50
Švedijos kariškiai stebi, kaip Rusija stiprina karinę galią
RIA / Scanpix
Švedijai kelia nerimą Rusijos karinės galios stiprinimas, tačiau šalies ambasada nežino, ar ateityje dėl to bus imamasi naujų gynybos priemonių, pareiškė švedų ambasadorius Rusijoje Peteris Ericsonas.