Propaganda ir antipropaganda internete

Apie paprasčiausią internetinį chuliganizmą nė kalbėti neverta. Bėda ta, kad ne visose šalyse yra priimti įstatymai, reguliuojantys naudojimąsi internetu. Todėl kartais į darbą tenka įsitraukti kitiems interneto naudotojams. Jie mėgina susidoroti su, jų nuomone, kenksmingų idėjų skleidėjais.

Pirma

Pirmoji masinė ultradešiniųjų ataka internete įvyko 1996 m. Ji prasidėjo visiškai netikėtai ir tarsi savaime. Atakos objektu tapo dešiniojo radikalo ir holokausto neigėjo Ernsto Cundelio svetainė, kuri buvo atidaryta patikimame serveryje Santa Kruse (Kalifornija).

Netikėtai ryšys su E.Cundelio svetaine dingo. Naudodamiesi specialiomis programomis, dabar vadinamomis "spygliuota viela", hakeriai - elektroniniai įsilaužėliai - "apvyniojo" svetainės skaitytuvus.

Paskui prasidėjo svetainės bombardavimas elektroniniu paštu 200 žinučių per sekundę greičiu. Tokio greičio Santa Kruso serveris neatlaikė. Kaip rašo "Der Spiegel", E.Cundeliui beliko skųstis "elektroniniu holokaustu internete".

Šis atvejis rodo, kad susidoroti su bet kokio pobūdžio propaganda internete yra visos techninės galimybės. Mėgstamas hakerių triukas slaptažodžio, apsaugančio svetainę nuo nepageidaujamų lankytojų, panaudojimas.

Atsakant į serverio paklausimą, jis apkraunamas tokia gausybe slaptažodžių, kad gali dirbti tik vieną darbą - tikrinti tuos slaptažodžius. Kitos agresorėmis vadinamos programos verčia serverius ieškoti nesamų duomenų. Rezultatas būna toks pat.

Įstatymai

Hakerių ataka paliečia ne tik puolamo, bet ir visų kitų serverio aptarnaujamų klientų interesus. Atakos tikslas - priversti interneto paslaugų tiekėjus pašalinti nepageidaujamas svetaines iš serverio.

Tačiau beveik visame pasaulyje tokie veiksmai yra baudžiami. Prižiūrėti, kaip vykdomi įstatymai valdžios, o ne entuziastų pareiga.

Pavyzdžiui, Vokietijos kriminalinės tarnybos gali prižiūrėti tik Vokietijoje registruotus interneto adresus (pasibaigiančius -de), nes jie turi paklusti Vokietijos įstatymams.

Vokietijoje interneto adresai registruojami centralizuotai, Vokietijos tinklo informaciniame centre Frankfurte (www.denic.de). Centro funkcijos patikrinti, ar prašomas domenas neužimtas, ir jei ne - sujungti naują domeną su atitinkamu tinklo serveriu. Centras kasdien registruoja iki 10 000 adresų.

Pavadinimai

Rugpjūčio pradžioje įvyko skandalas, privertęs suabejoti dabartine adresų registravimo sistema. Bundesfero karininkas iš Mekleburgo įregistravo Centre adresą www.heil-hitler.de.

Teisingumo ministrė reagavo tuojau pat. Jos nuomone, visas ekstremistinio neonacistinio turinio svetaines reikia perregistruoti į kažkokį visuomeninį centrą, kuris panaudotų jas šviečiamaisiais tikslais. Tokiu atveju svetainės www.blitzkrieg.de lankytojas vietoj neonacistinės propagandos rastų joje pasakojimą apie Trečiojo reicho nusikaltimus.

Dešinysis ekstremistas Andre Hertzas savo puslapyje jau išjuokė teisingumo ministrės iniciatyvą, pavadindamas ją "įdomia idėja, kilusia po šnapso stiklinaitės". Iš tikrųjų jo vienminčių vaizduotė jau nebeapsiriboja banaliais Adolf.de arba zyklonb.de.

Pavyzdžiui, dešiniųjų respublikonų srities sąjunga, kurios būstinė įsikūrusi Noištato miestelio Weinstrasse gatvėje, įregistravo svetainę www.neustadt-weinstrasse.de. Kol kas miestelio municipalitetas dar svarsto, ar paduoti dešiniuosius respublikonus į teismą.

Konstitucinės apsaugos tarnybos (Vokietijos saugumas) žino apie 250 350 puslapių, kuriuos yra atidarę dešinieji ekstremistai. Pusė jų - užsienyje: JAV ir Kanadoje. Šiose šalyse žodžio laisvės principai neleidžia reguliuoti internete skelbiamų idėjų. Internetas - pasaulinis, įstatymai - lokalūs. Kova su fašistinėmis ar kitokiomis idėjomis, su paprasčiausiais chuliganais internete kol kas duoda labai menkus rezultatus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Stambule prie sporto arenos nugriaudėjo du sprogimai, praneša apie sužeistuosius nuolat pildoma (17)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 22:05
Sprogimas prie sporto arenos
Twitter nuotr.
Prie Stambulo „Bešiktaš“ sporto arenos vėlų šeštadienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, praneša BBC ir vietos žiniasklaida.

Kokios lygos universitetuose svetur studijuoja lietuviai? (55)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 19:48
Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reitingo vietose. Bet studijos užsienyje prieinamos nesunkiai, ypač kai diplomų malūnų – abejotinos kokybės mokyklų, lengva ranka dalijančių diplomus, – tinklas plečiasi.

Seimo nario J. Sabatausko perėjoje kliudytas girtutėlis pėsčiasis pabėgo (266)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 19:33
Julius Sabatauskas
DELFI (T. Vinicko nuotr.)
Šeštadienio vakarą, 18.14 val., Alytuje, Ulonų g., automobilis „Škoda Superb“, kurį vairavo Seimo narys Julius Sabatauskas (gim. 1958 m.), pėsčiųjų perėjoje kliudė, manoma, neblaivų nenustatytos tapatybės maždaug 30 metų vyrą.

Atsigauti norinti Šventoji nebesitaikstys su visais verslininkais (24)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 21:04
Atsigauti norinti Šventoji nebesitaikstys su visais verslininkais
DELFI (D.Pipo nuotr.)
Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius laikinų statinių savininkams nebenuolaidžiaus.

Gerų kelių už dyką laikai baigiasi: vokiečiai nusileido Briuselio reikalavimams (51)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 20:42
Vokietijos greitkelis
Asociacijos nuotr.
Europos Komisija ir Vokietijos valdžia pagaliau rado bendrą kalbą dėl Berlyno planų įvesti naują kelių mokestį užsienyje registruotiems lengviesiems automobiliams. Nesutarimai ir derybos truko kelis mėnesius, skelbia news.trust.org.