aA
Naujajame Seime didžioji parlamentarų mandatų dalis dalis atiteko Algirdo Brazausko socialdemokratinei koalicijai, tačiau kairiesiems norint suformuoti parlamentinę daugumą, bus reikalinga kitų partijų parama.
Seimas
Seimas
© DELFI
Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija surinko maždaug 31,5 proc. balsų ir gali tikėtis 28 vietų naujajame Seime.

Kartu su vienmandatėse apygardose iškovotais 23 mandatais, kairioji koalicija gali turėti 51vietų parlamentinę frakciją, prilygstančią ligšiolinei konservatorių frakcijai.

Tačiau kairiesiems be kitų partijų paramos nepavyks priimti svarbiausių sprendimų, kuriems Seime reikalinga 71 parlamentaro dauguma.

Antrojoje vietoje - Rolando Pakso Lietuvos liberalų sąjunga (17,09%, 16 mandatų), kuri kartu su vienmandatėse apygardose iškovotomis 18 vietų gali turėti įtakingą 34 vietų frakciją.

Artūro Paulausko Naujoji sąjunga (socialliberalai), daugiamandatėje apygardoje surinko maždaug 19,4% balsų ir pretenduoja į 18 vietų. Kartu su vienmandatėse apygardose iškovotais 11 mandatais, socialliberalai turės taip pat įtakingą 29 narių frakciją.

Jei šios partijos sudarytų koaliciją, joje būtų 66 narys. Taip pat beveik neabejojama, kad prie jų prisijungtų ir trys Centro sąjungos nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose. Kaip žinia, proporcinėje sistemoje CS neįveikė 5 proc. barjero.

Galimą "naujosios politikos" koaliciją turėtų papildyti ir modernusis krikščionis demokratas Algis Kašėta, nugalėjęs Varėnoje. Toki atveju šis blokas turėtų 67 narius.

Prieš rinkimus Liberalų sąjunga, Naujosios sąjungos, Centro sąjunga ir modernieji krikščionys demokratai sudarė neoficialų naujosios politikos bloką.

Neoficialiais duomenimis, du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime ketina prisijungti prie liberalų.

Kita galimą parlamentinį darinį teoriškai galėtų sudaryti socialdemokratinė koalicija ir Naujoji sąjunga, tuomet jie kartu turėtų 80 narių.

Taip pat neatmetama socialdemokratinės koalicijos, Valstiečių partijos, turinčios 4 mandatus, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos jungimosi galimybė. Bendrai jie parlamente turėtų 57 vietas.

Rinkimuose didžiausią vilčių žlugimą patyrė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Proporcinėje dalyje surinkę maždaug 8,6% balsų, konservatoriai pretenduoja į 8 vietas Seime.

Vienmandatėse apygardose pasisekė tik vienam konservatoriui - Panevėžio vicemerui Vytui Matuzui.

Kol kas nepranešama su kokiomis politinėmis jėgomis jie sudarytų koaliciją.

Taip pat dar nežinia, prie ko prisidėtų vienmandatėse apygardose laimėję Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Kazys Bobelis, krikščionys demokratai Algirdas Saudargas ir Petras Gražulis, buvęs premjeras, Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos lyderis Gediminas Vagnorius, "Jaunosios Lietuvos" lyderis Stanislovas Buškevičius, verslininkas Viktoras Uspaskich, Julius Veselka bei Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas.

Pagal Seimo Statutą, naujosios kadencijos Seime frakcijas galės formuoti ne mažiau kaip 7 parlamentarai.

Į Seimą proporcinėje rinkimų dalyje nepatekusių Lietuvos valstiečių partijos ir Centro sąjungos lyderiai Ramūnas Karbauskis ir Romualdas Ozolas pareiškė pasitrauksią iš partijų vadovų postų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.