Po paskelbtų LPK prezidento rinkimų rezultatų V. Janulevičius sutiko pasikalbėti su „Delfi“.
– LPK prezidentu esate išrinktas ne pačiu patogiausiu ir geriausiu metu, jeigu galima taip sakyti. Ekonomika ir pramonė dėl pandemijos susiduria su rimtais iššūkiais. Kaip Jūs pats vertinate šį laikmetį?
– Laikas tikrai sunkus ir faktas, kad mes matome, jog yra iššūkių tarp verslo ir valstybinio sektoriaus. Yra tam tikrų trinčių ir jas mes matome ne vien tik per kolegų tyrimus, kurie buvo prieš mėnesį kalbant apie Lietuvos verslo konfederaciją (LVK), mūsų vieno iš kolegų galimą sulaikymą.
Laikas nėra pats geriausias, bet iš kitos pusės mes turime eiti tuo keliu, nes jeigu pasaulyje ir Europos Sąjungoje (ES) egzistuoja atskiras valstybių bendradarbiavimas su verslu ir yra atskiros konfederacijos, tai, ko gero, mes nieko naujo neišrasime, turime eiti tuo pramintu keliu.
Verslas yra visuomenės dalis, kuri sumoka didžiausią kiekį mokesčių. Žinoma, politikai dažnai pamiršta iš kur tie pinigai ateina ir iš ko ateina ir visada nori būti tais mesijais, kurie juos tik dalina. Mes suprantame tą norą, bet reikia atsižvelgti, kad galbūt kartais nereikia ir yra neverta paskersti tos avies, čia dabar kalbu apie Lietuvos eksportą, kuri yra stipri, įeina į septynetą ES šalių pagal eksporto kiekį ir pramonės kiekį.
Laikotarpis sudėtingas, nes noras Lietuvai, tokiai mažai šaliai, turėti keletą didelių konfederacijų ir krūvas asociacijų, aš manau, nėra labai logiškas, nes taip išsibarsto ir balsai, ir finansai, ir nėra tokios vienos krypties, vieno požiūrio į siūlomą ekonomikos raidą.
Mūsų noras – konsoliduoti dalį tų pozityviai mąstančių konfederacijų, kartu eiti viena kryptimi tam, kad sutaupytume kaštus, išgryninti interesus, kurie tinkami visai verslo bendruomenei nuo gamybininkų, prekybininkų iki investuotojų ir kad tas balsas būtų svarbus ir vienalytis.
– Ar skirtingų verslo asociacijų konsolidacija ir bus pagrindinė Jūsų ketverių metų kadencijos užduotis?
– Iš esmės, ko gero, taip. Tai yra viena iš tų užduočių. Kita – padidinti BVP skirtą pramonei nuo 20 proc. iki 23 proc. Tai yra pati sudėtingiausia dalis, nes ji priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo santykių su valstybe ir su finansais.
Trečias dalykas – prieiga prie kapitalo. Šiandien ji yra prasta ir yra noras turėti Lietuvą lygiai tokią pačią prieinamą prie kapitalo, kaip ir kitos didžiosios šalys. Šiai dienai, pagal Europos Komisijos išvadas, mes esame paskutinėje vietoje pagal prieigą prie kapitalo, kitaip tariant, prie paduotų paraiškų skaičiaus norint gauti finansavimą ir atmestų skaičiaus. Tai nėra tinkama.
– Kalbant apie p. Robertą Dargį, jis konfederacijai vadovavo dvi kadencijas ir, ko gero, normalu, kad kažkokių klaidų, suklupimų buvo. Aš jų vardinti neprašysiu, bet paklausiu, ką būtumėte daręs kitaip, labai daug kalbėjote apie žaliojo kurso programą, gal to reikėjo imtis anksčiau?
– Matote, jeigu atvirai, labai daug kritikos net ir negalėčiau pasakyti.
Kalbant apie žaliąjį kursą, kalbėti tada, kai jį dotuoja egzistuojanti pramonė, yra netvaru, dėl to tas nusistatymas ir buvo, ir buvo tas laikotarpis, kai jis buvo dotuojamas ir visa ES dotavo, bet ateitis yra ten, nes jis kaip tik yra pigesnis nei iškastinis kuras ir čia nereikia niekam nieko įrodinėti.
Mes atėjome iki to lygmens, kad mes dabar galime generuoti pridėtinę vertę pradedant energetiniais resursais pačioje Lietuvoje be jokio iškastinio kuro. Tai, ko gero, yra didžiausia pridėtinė vertė, nes tuo metu tie pinigai sukurti, arba ta pridedamoji vertė, ji lieka Lietuvoje. Žinoma, arba mes galime pirkti tą pačią elektrą iš kažkur, tarsi pigiau pirmuosius metus, bet paskui ta kaina bus kitokia ir priklausyti nuo kažko.
Tikroji Nepriklausomybė prasideda nuo energetinės nepriklausomybės ir čia, manau, kad dėmesio tam buvo skiriama per mažai, bet čia ne Robertui (Dargiui-red.), o, sakyčiau, Vyriausybėms, kurios iki tol dirbo. Nes kodėl to nebuvo įgyvendinta iki šiol, o mes tik dabar tai darome, nors jau 30 metų esame Nepriklausoma valstybė?
Atvirai sakau, kad kolegai kritikos neturiu. Uždavėte klausimą, susimąsčiau, kur buvo problema. Jis – ir verslininkas, ir diplomatas, bet išlaikė puikų balansą su skirtingomis Vyriausybėmis. Mes žinome, kad ėjome į skaidrų bendradarbiavimą, einame į didesnės pridėtinės vertės sukūrimą savo šalyje, jos viduje, ir, aišku, mes už didesnę sąveiką su kitomis ES šalimis.
– Kokias pagrindinės problemas šiandien įžvelgiate, susijusias su verslo aplinka? Ne paslaptis, kad mokestinė sistema ir sprendimai pas mus keičiasi labai dažnai. Štai vakar Seimas priėmė sprendimą dėl prekybos alkoholiu lauko kavinėse, nors dar prieš kurį laiką alkoholio prekybą buvo uždraudęs. Ar tokie sprendimai, Jūsų nuomone, nėra grėsmė tvariam verslui?
– Bet kokia greita kaita, net nepaisant to, kad intensijos pozityvios, suponuoja verslui nestabilumo būseną. O tas nestabilumas pasireiškia investicijų stoka.
Žmonės pristabdo, kaupia pinigus, bet jeigu mes neleidžiame pinigų, yra nesurenkami mokesčiai, ekonomikos variklis neveikia. Jeigu yra noras, kad žmonės jaustųsi saugiai, leistų pinigus ir taip padėtų kitoms sritims, visi tie keitimai yra ypač jautrūs.
Šiandien pagal įstatymus Lietuva investicijoms neatrodo labai blogai, esame gana sėkmingame viduriuke tarp Europos šalių, bet tikrai galime atrodyti ženkliai geriau.
– Kalbant apie mokesčius, kaip manote, ar jie verslui turėtų būti mažinami?
– Lengva pasakyti, kad verslui juos reikėtų mažinti. Mes norėtume jų mažesnių.
Esminis dalykas, kad jeigu mes žiūrėtume į viešąjį sektorių, kur tikrai dar yra daug galimybių optimizuotis, galbūt tada ir nereikėtų tų mokesčių mažinti, o ateityje didinti pridedamąją vertę Lietuvos viduje, bet šiandien aš manyčiau, kad norint paskatinti investicijas, faktas, kad mokesčius reikėtų mažinti, nes tai duotų postūmį investuoti čia ir kurti mūsų šalyje, kas po kelerių metų atsispindės žmonių pajamose.
– Neseniai išgirdome ir valstybinio banko steigimo idėją, žengti pirmieji žingsniai. Kaip manote, ar pramonei, verslui, tai turės įtakos, ar bus naudinga?
– Jeigu sąlygos visiems bus vienodos, kaip ir komerciniams bankams dabar jau esantiems rinkoje, tai, be abejonės.
Konkurencija yra paskata judėti į priekį ir mažinti kaštus, mokesčius ir didinti prieigą prie kapitalo. Jeigu sąlygos visiems būtų vienodos, mes, žinoma, už tai, kad kuo daugiau būtų pasiūlos prieigai prie kapitalo.
– Robotizacija, automatizacija – tai, tikriausiai, neišvengiama. Kaip matote situaciją, ar su laiku nebus taip, kad reikės atsisakyti daugiau darbuotojų?
– Tai – iškreipta filosofija. Pasižiūrėkime į Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą, kurie turi didžiausią kiekį automatizacijos. Ten nedarbo lygis yra pats mažiausias, bet su tuo pačiu žmonių kiekiu mes galime padaryti trigubai daugiau. Čia yra tikroji robotizacija. Ne tai, kad mes mažinsime žmones, o su tuo pačiu kiekiu žmonių padarysime trigubai daugiau, vadinasi, mūsų savikaina kris, turėsime didesnę prieigą prie rinkų ir daugiau eksportuosime.
– Reaguojant į aktualijas, kaip manote, ar įtarimai, mesti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentui Valdui Sutkui, nesugadino viso šalies verslo ir verslininkų reputacijos?
– Matote, šaukštas deguto gadina statinę medaus, visada taip būna. Jeigu žiūrėtume procentaliai, kaip verslo bendruomenėje, pas mus tikrai ne ką daugiau, matyt, yra galimų nusikaltimų negu bet kurioje kitoje grupėje, kalbant apie tuos pačius politikus ir pan.
Manau, kad reikia visada laikytis nekaltumo prezumpcijos, tam mes ir turime teisėsaugos įstaigas, nes žmogaus smerkimas iš anksto, kai galbūt niekas nieko nedarė. Yra teismas, yra atsakingos institucijos, kurios tai įvertins.
– Ar dėl verslui mestos dėmės, dėl to Jums, kaip LPK prezidentui, nebus sunkiau bendrauti su atitinkamais žmonėmis?
– Dėl nutikusio įvykio bendrauti jau yra sunkiau, bet turi būti ta nekaltumo prezumpcija ir negalima pagal vieną kurpalių visų matuoti.
