Paskutinė nuomonių apklausa, paskelbta trečiadienį, rodo, kad pirmauja kairioji kadenciją baigusio Prezidento Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija, po to eina centro kairioji "Naujoji sąjunga", laisvos nuo valstybės kišimosi ekonomikos šalininkė Liberalų sąjunga ir Centro sąjunga; tuo tarpu valdančioji Tėvynės sąjunga - tik penktoji.
(Eltos pastaba. Reuters apžvalgininkas mini apklausą, kurią rugsėjo 21-27 dienomis surengė Lietuvos ir Didžiosios Britanijos firma "Baltijos tyrimai", o rezultatus paskelbė dienraštis "Lietuvos žinios").
Visos pirmaujančios partijos yra už rinkos ekonomiką, ES ir NATO narystę, pabrėžia autorius.
Tačiau, analitikų nuomone, rinkos veikla nebus aktyvi, kol nebus žinoma naujos vyriausybės programa.
"Mes šiuo metu nematome paklausos didėjimo užsienio rinkose. Jei laimės kairieji, tokia padėtis išliks ilgiau", - sakė korespondentui brokeris Tomas Andrejauskas, dirbantis su "Hansabank Markets".
Daugumos analitikų nuomone, valiutos atsiejimas nuo dolerio ir susiejimas su euru įvyks be devalvacijos. Litas su doleriu susietas nuo 1994 metų santykiu 4:1, kuris ligi šiol tebėra nepakitęs.
"Nemanau, kad valiutos kursas pasikeis, nes nė viena partija nesiimtų atsakomybės už tokį pakeitimą. Tai būtų perdaug rizikinga", - sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ramunas Vilpišauskas.
Autorius pastebi, jog lito kurso stabilumu nepatenkintos į Vakarus eksportuojančios firmos, patyrusios dėl to nuostolių.
"Mes turime skatinti eksportą, čia svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti mūsų monetarinė politika", - sakė Reuters korespondentui Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas.
Tačiau analitikai nuogąstauja, kad naujoji vyriausybė gali susilpninti dabartinio premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės po 1999 metų biudžeto krizės sukurtą stabilią fiskalinę padėtį.
"Labiausiai bijoma, kad kairiųjų pergalė rinkimuose gali padidinti vyriausybės išlaidas ir sulėtinti privatizavimą", - aiškino HILFE analitikas Ričardas Beilis (Richard Baillie).
A.Kubilius per metus premjero poste gana aktyviai pardavinėjo valstybės turtą - pradėdamas nuo prieštaringai vertinamo naftos koncerno "Mažeikių nafta" pardavimo JAV firmai. Jis taip pat paskelbė Lietuvos taupomojo banko privatizavimo konkursą, ėmėsi pertvarkyti energetikos sektorių prieš privatizuojant "Lietuvos energiją".
Anot analitikų, neefektyvaus energetikos sektoriaus reforma yra pagrindas atgaivinti ūkį, kurį silpnino stiprus doleris ir 1998 metų Rusijos finansų krizė.
Socialdemokratai atvirai sako esą prieš valstybinės monopolijos atsisakymą "Lietuvos energijos" atveju.
Vis dėlto daugelis analitikų abejoja, kad nors viena iš pirmaujančių apklausoje partijų galėtų radikaliai pakeisti jau vykstantį privatizavimą.
"Daugiau kalbama apie spartą, o ne kryptį. Be to, gali turėti įtakos neblėstantis nepasitikėjimas pernai atlikto "Mažeikių naftos" privatizavimo sandėriu. Todėl ši (naujoji) vyriausybė nesiims neribotai spartinti privatizavimo", - sakė vienas diplomatas.
