„Esu mokesčių entuziastas, esu visiškai už tai, kad bendroms gėrybėms, aukštajam ir viduriniam mokslui, sveikatos apsaugai ir panašiems dalykams susimestume ir padalintume tiek, kiek kam reikia. Pats naudojuosi valstybine sveikatos apsaugos sistema, ja naudojasi ir mano artimiausios aplinkos žmonės, esu patenkintas paslaugų kokybe, vidurinį mokslą gavau Šakiuose, valstybinėje „Varpo“ vidurinėje mokykloje, studijas baigiau Vilniaus universitete, jos man beveik nekainavo (įstojau į nemokamą vietą, bet paskui septynis semestrus mokėjau po 500 LTL už mokslą, vis tiek per visus mokslus tik 1000 EUR susidaro, tai čia pigiai prasisukau), esu išsilavinimu labai patenkintas, giminėje yra vyresnių giminaičių, kuriems pensija mokama iš „Sodros“, yra dar įvairių situacijų – sistema ne be trūkumų, bet kol kas tik tokią turim.
Pirmus keletą karjeros metų (pasižiūrėjau – jau turiu beveik keturiolikos metų stažą) dirbau samdomu darbuotoju, o gegužę jau sueis dešimt metų, kaip esu laisvai samdomas ir darbo vietą sau kuriu pats. Nesu niekada registravęsis darbo biržoje, mokesčių lengvatomis naudojausi, tik kai buvo galima susigrąžinti GPM už kompiuterį (su giminaičių pagalba pirmo kurso antrame semestre nusipirkau nuosavą HP laptopą, iki tol dalijomės vieną su kambarioku), nesu kol kas ėjęs į tėvystės atostogas, nebuvau emigravęs ir net neturiu minčių, man čia labai gerai, myliu savo gyvenamą miestą ir visą gimtą kraštą nuoširdžia ne nacionalisto meile.
Visus tuos dešimt savarankiško darbo metų nesu pavėlavęs sumokėti nė vieno mokesčio – deklaruoju, kai tik deklaracijos prasideda, susimoku iškart, visada būnu atsidėjęs, taupau ir žinau, kad tų pinigų valstybei reik, nes jai ten ir taip masė reikalų, mažiausiai, ko reikia, kad čia kažkoks pizdukas dar vėluotų su mokesčiais ir reiktų delspinigius skaičiuot ir knebinėtis.
Dirbu srityje, kuriai dėl COVID-19 paskelbtas karantinas smogė iškart, staigiai ir kuriai apribojimai bus atlaisvinami paskutiniai – pasirodau masiniuose „Humoro klubo“ renginiuose (nuo ~100 iki 500-600 žiūrovų). Dešimt metų sąmoningai dirbau, siekiau, kad galėčiau gyventi vien tik iš komedijos, gyvų pasirodymų, protmūšių ir kitokio kūrybinio darbo, kuriame reikia bendrauti su žmonėmis. Kuo geriau man - o beveik visus tuos dešimt metų karjera augo, daugėjo pinigų, dirbau daug, nes labai malonus darbas - tuo geriau ir valstybei, nes taip mokesčiai veikia. Turėjau dar ir kitokių veiklų, bet dabar jų laikinai esu atsisakęs, nes kam daryti, kas mažiau patinka, jeigu gali daryti, kas labiau patinka? Kitaip sakant, sudėjau visus kiaušinius į vieną krepšį (šiaip kvailesnė idėja yra kiekvienam kiaušiniui turėti po atskirą krepšį, bet tai – kitos mūsų popietės tema).
Turiu individualios veiklos pažymą, kuriai, kaip minėjau, netrukus sukaks dešimt metų (aš su ja esu ilgiau, nei su žmona), taip pat esu viešosios įstaigos „Juoko kalvė“ direktorius.
„Juoko kalvė“ yra įstaiga, kuri administruoja visus „Humoro klubo“ renginius. „Humoro klube“ yra visiška lygybė – visą gautą honorarą pasidalijame į lygias keturias dalis, nes dirbame visi daug ir sunkiai, šalia pasirodymų turim visi ir papildomų funkcijų. Mano funkcija, pavyzdžiui, yra pasirodymų organizavimas, bendravimas su renginių vietomis, sutarčių pasirašinėjimas, logistikos organizavimas ir t.t. – visi darbai, kad pasirodymas įvyktų.
Man patinka, įsidirbau, mėgaujuosi ir šita dalimi. Kai nusprendėme, kad mums reikia vieno juridinio asmens, kuris administruotų mūsų veiklą, aš buvau pagrindinė ir vienintelė kandidatūra. Pasirašiau darbo sutartį (keista buvo su savimi pasirašinėti), įsidarbinau „Juoko kalvėje“ po vieną valandą per savaitę, nes ten mano pagrindinis darbas yra sąskaitų tvarkymas, apmokėjimas, bendravimas su buhalterija – darbas paprastas, techninis, daug įgūdžių nereikalaujantis, už tas keturias valandas dabar gaunu minimumą, per mėnesį susidaro 12 EUR. Pasikeitus „Sodros“ įmokų tvarkai, kad ir kiek dirbtum, vis tiek privalai mokėti nuo pilnos darbo savaitės, tai dar papildomai išeina ~130 EUR per mėnesį. Nepurkštavau, kai šitą tvarką pakeitė, greit susitaikiau, nes ar yra alternatyvų? Nu nelabai. Darbo nedaug ir alga nedidelė, tai niekad per daug ir nesijaudinau.
Visus tuos dešimt metų taupiau pinigus, nes kai dirbi tokioje srityje, tai niekad nesi apsaugotas – dalykai keičiasi, vieną dieną tavęs reikia, kitą dieną jau gali atsirasti kitas į tavo vietą. Kadangi dirbti patiko, pinigų susitaupiau visai nemažai ir dabar gyvenu iš santaupų, nes kas belieka. Vaikystėje labai įstrigo Krylovo pasakėčia apie žiogą ir skruzdę ir kažkaip pats iškart susisiejau su skruzde (pavojaus atveju irgi galiu išskirti nuodingų medžiagų, nuo kurių paskui graužia) ir tą atsimindamas visada klojausi sau finansinį patalą.
Dabartinėje situacijoje visiškai optimistiniu atveju kokių nors pinigų galėčiau gauti gaaaal liepą, bet turbūt be rugsėjo-spalio nieko nebus. Viskas suprantama, nenoriu, kad žmonės sirgtų ir mirtų, gal net priešingai – man patiktų, jeigu kuo daugiau žmonių būtų sveiki, darbingi ir gyventų.
Jeigu priskaitėte iki čia, turbūt jau pradėjot galvoti, kad turiu per daug laiko ir noriu pasigirti, koks aš čia fainas, apgalvojantis ir geresnis už visus kitus. Tai ne iki galo tiesa, nebūtinai taip manau, bet dar pakentėkit, visi įdomumai tik prasideda.
Vyriausybė paskelbė, kad tokiems nabagams kaip aš, kuriuos paveikė karantinas (gavau oficialius el. laiškus, kad aš asmeniškai, kaip individualios veiklos vykdytojas, ir mūsų VšĮ esame įtraukti į nuo karantino nukentėjusių sąrašą, mums bus taikomos mokestinės pagalbos priemonės), bus galimybė gauti 257 EUR per mėnesį, nes veiklos, kaip žinia, vykdyti negaliu. Iš viso bus skirta 108 mln. EUR, kas nėr mažai – maždaug 420 (blaze it) tūkst. žmonių po tuos 257 EUR. Jei gerai pamenu, Lietuvoje savarankiškai dirba apie 190 tūkst. žmonių, tai visiems savarankiškai dirbantiems laisvai po porą mėnesių galima pinigus mokėti. Tikrai nemažai, man paliko įspūdį, kai pradėjau domėtis.
Tik yra vienas nedidelis kabliukas – tą išmoką galima gauti, jeigu neturi darbo sutarties. Nesvarbu, kokios. Net ir tos keturios valandos per mėnesį, už kurias gaunu 12 EUR (kad galėčiau juos gauti, moku ~130 EUR), man atima galimybę net aplikuoti šitai paramai.
Skaitau, kas gali tą paramą gauti: individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos. Žodžiu, Edgaras Ulanovas (geriausiai apmokamas krepšininkas Lietuvoje su 550 tūkst. EUR metiniu kontraktu, aš tiek gal per dešimt metų uždirbsiu, jeigu viskas gerai) kreiptis gali, o Paulius Ambrazevičius – ne.
Tai jeigu pamatysit kur nors žmogų, einantį poliklinikos link ir labai stipriai žengiantį kiekvieną žingsnį, kad net šaligatvio plytelės dreba, tai žinokit, kad čia aš naudoju savo mokesčius“, – rašė jis.
Delfi primena, kad jau anksčiau rašė apie šią problemą, kuri iškilo dirbantiems savarankiškai. Apie tai, kodėl ne visiems, dirbantiems su individualia veikla ji priklauso, galite pasiskaityti ČIA.
