Jei įstatymą pasirašys prezidentas, tris mėnesius nuo karantino atšaukimo bus leisti įmonės vadovams nesikreipti į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto ne teismo tvarka. Taip pat bus apribotos kreditorių teisės kelti nemokumo bylas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad tokie siūlymai – „žaidimas su priemonėmis“, o vegetuojančioms įmonėms moratoriumas nepadės.
„Bankrotas iš esmės nėra blogas dalykas. Bankrotas gali apsaugoti esamą turtą nuo kreditorių palūkanų skaičiavimo, gali apsaugoti turtą, į kurį galėtų pretenduoti kreditoriai, gali kažkiek apsaugoti pačius darbuotojus“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
„Zombių laikymas rinkoje – tai tokia čia ir pagalba. Jeigu verslas iš esmės jau nebegyvas, tai tu jo nelabai ir prikelsi“, – pridūrė jis.
Anot M. Dubnikovo, tokia priemonė iš esmės yra neatidėliotinų procesų nukėlimas. Be to, jis sako, kad yra gerų pavyzdžių, kaip bankrutavusios įmonės galiausiai prisikėlė – pavyzdžiui, per finansų krizę bankrutavusi baldų gamybos įmonė „Narbutas“.
„Galbūt kažkam siauroj srity tai bus pagalba, bet didžiajai daugumai tai yra neatidėliotino dalyko nukėlimas. Iš kitos pusės, bankrotas nėra mirtis. Yra gerųjų istorijų, per praeitą krizę, kai įmonės bankrutavo, vėliau bankai pasiūlė tiems patiems akcininkams tęsti veiklą ir vėliau įmonė suklestėjo“, – sakė M. Dubnikovas.
Kitokios nuomonės laikosi „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, valstybė krizės metu turi ieškoti būdų, kaip išgelbėti įmones, kurios nenori bankrutuoti.
„Kai kurios įmonės tikrai nenori bankrutuoti, nes tai yra tik laikini sunkumai. Valstybė dabar kaip tik turi neleisti įmonėms bankrutuoti, o kaip įmanoma labiau jas gelbėti, nes galų gale mes kalbame apie darbo vietas, gyventojų pajamas“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Jis pabrėžė, kad kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, viešbučių ir maitinimo įstaigų, yra labiau pažeidžiami ir valstybė turi dėti pastangas, kaip juos apsaugoti.
Ekonomistas akcentavo, kad praėjusių metų pabaigoje viešbučių ir maitinimo sektoriuje įmonės kartu buvo sukaupusios vos 42 mln. eurų nepaskirstytojo pelno, kai, pavyzdžiui, pramonės sektorius – daugiau nei 5 mlrd. eurų, statybos įmonės – 1,4 mlrd. eurų.
A. Izgorodinas teigė matąs vienintelę riziką – jog trijų mėnesių laikotarpis yra per trumpas.
„Aš matau tik vieną grėsmę – trys mėnesiai gali būti nepakankamas laikas įmonėms, ypatingai atskiriems sektoriams, kaip restoranų ir viešbučių, norint pajusti tą ekonomikos atsigavimą ir pasakyti, kad mes pagal savo finansinius rodiklius jau galime išgyventi“, – sakė „SME Finance“ ekonomistas.
„Net neabejoju, kad ateityje reikės kalbėti apie to termino pratęsimą“, – pridūrė jis.
Naujas įstatymas būtų taikomas tik toms įmonėms, kurios susidūrė su finansiniais sunkumais ar tapo nemokios dėl kovo 16-ąją paskelbto karantino.
Vyriausybė, įvertinusi ekonominę situaciją, šį terminą galėtų pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šių metų pabaigos.
Įmonių vadovus laikinai atleisti nuo prievolės inicijuoti bendrovių nemokumą pasiūlė Teisėjų taryba. Dabar vadovų įpareigojimą kreiptis į teismą nustato Juridinių asmenų nemokumo įstatymas.