aA
Gruodžio pradžioje prasidėjusi aktyvi prekyba pirotechnika jau spėjo apkartinti gyvenimą ne vienam jaunuoliui. Rankose sprogusi petarda – tai vis dažniau pasikartojanti trauma tarp moksleivių. Policija apie esamą padėtį nutyli ir, rodos, pernelyg drastiškų priemonių imtis nežada.
Petarda, fejerverkas
Petarda, fejerverkas
© Corbis/Scanpix
Viename sostinės prekybos centre fejerverkais prekiaujantis Aurimas (vardas pakeistas– aut.past) teigė, jog petardas parduodantis bene kiekvienam mažamečiui. „Parduodu tiems, kas perka. Juk mūsų versle būtent nepilnamečiai yra aktyviausi pirkėjai, tad verslo žlugdyti neketinu. Jeigu ne aš, tai kitas prekeivis parduos jiems tuos sprogmenis”, - aiškino vyras.

Paklaustas, ar suvokia, ką darąs, jis tiesiog linkčiojo galvą ir murmėjo, jog neva nuo parduoto kiekio priklausantis jo atlyginimas.

„Mokyklos Fronto” korespondentas prie šio prekeivio praleidęs vos 10 minučių įsitikino, kad nepilnamečiai sprogstamas medžiagas perka išties aktyviai. Per trumpą laiką petardomis apsirūpino net 3 nepilnamečiai, dar 2 domėjosi jų kainomis.

Kraupi statistika

Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, vien tik nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus padarė 38,5 proc. pažeidimų, naudodami pirotechnikos priemones.

Statistiniai duomenys rodo ir tai, kad susižalojusių asmenų iki 18 metų kasmet daugėja. Daugiau nei 72 proc. nukentėjusiųjų yra nepilnamečiai.

Tačiau, specialistų teigimu, šis skaičius, ko gero, yra žymiai didesnis, kadangi gana daug tokiomis sąlygomis susižalojusių jaunuolių nesikreipia į specialistus ir gydosi namuose.

Pardavė nesunkiai

„Mokyklos Frontas” pamėgino atlikti tyrimą, kurio metu du penkiolikamečiai berniukai ir šešiolikametė mergina didžiausiuose sostinės prekybos centruose nesunkiai nusipirko sporgmenų.

„Pardavėjas mūsų net neklausė, kiek mums metų, tačiau negaliu sakyti, jog mūsų likimas jam visai nerūpėjo. Man jis pasiūlė pirkti kokybiškesnių sprogmenų. Vyras aiškino, kad vieni sprogmenys pagaminti Kinijoje, o štai kiti – Europos šalyse, pastarieji, anot jo, žymiai saugesni”, - apie įspūdžius perkant pirotechnikos priemones aiškino eksperimente dalyvavusi šešiolikametė.

Dar ramu

„Šiuo metu, nukentėjusiųjų nėra, tačiau manau, kad tai tik laimingas atsitiktinumas“, - paklausta, kiek moksleivių šiuo metu gydosi pirotechnikos padarytus sužalojimus, sakė Respublikinės Vilniaus Universitetinės vaikų ligoninės nudegimų skyriaus specialistė Eglė Žilinskaitė.

Ji pabrėžė, jog dėl susiklosčiusios situacijos kalčiausi yra patys nukentėjusieji. „Jie morališkai spaudžia pardavėjus, priverčia juos padaryti nusikaltimimą – parduoti jiems spogmenis“, – pabrėžė pašnekovė.

Paklausta, ko turėtų imtis policija, E.Žilinskaitė teigė, jog visų pirma policija turėtų drausminti pačius pirotechnikos naudotojus, o tik tada pardavėjus – kontroliuoti kiekius ir medžiagas, parduodamas tam tikriems asmenims.

„Pardavėjai patys galėtų susivokti ir tikrai silpnas petardas parduoti nepilnamečiams, tačiau prieš parduodami stipriąsias turėtų labai gerai pagalvoti“, - susirūpinusi kalbėjo E.Žilinskaitė.

Sprogdina laiptinėse

„Mane ypatingai nervina mažamečiai, sprogdinantys petardas daugiabučių laiptinėse“, – kalbėjo pasipiktinęs moksleivis Mindaugas Genys. Vaikinas teigė, kad kas rytą laiptinėje ir šalia langų sproginėjančios petardos neleidžia išsimiegoti, o sprogusios sukelia smarvę.

„Kodėl policija žiūri pro pirštus į tokias aktualias problemas, ko gero, kol nepradės sprogdinti pačių policijos nuovadų, tol jie nieko nesiims. Ir iš viso, manau, kad pirotechnikos gaminius turėtų įsigyti tik asmenys, turintys leidimus, ar firmos, organizuojančios fejerverkų šou“, - toliau dėstė M.Genys.

Neefektyvi veikla

„Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrai, padedami žiniasklaidos, turėtų keisti žmonių požiūrį į pirotechnikos priemonių naudojimą. Siekiant sumažinti žmonių sužalojimų skaičių, galėtų būti sukurtas vaizdo klipas, kuriame būtų demonstruojami neatsakingo pirotechnikos priemonių naudojimo rezultatai“, - apie galimą išeitį kalbėjo policijos departamento atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė.

Anot moters, kitokių priemonių imtis kol kas nežadama. „Policija daro tai, ką pajėgia”, - reziumuodama aiškino D.Daunoravičiūtė.