aA
Puolimas prieš pilietines organizacijas, kontroversiški teismų sprendimai rodo, kad Lietuvoje mėginama įgyvendinti promaskvietišką politiką ir sugrąžinti šalį į Rusijos glėbį, perspėja politologai.
Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Raimondas Lopata, BNS komentuodamas Rusijos Dūmos priimtas įstatymo pataisas, kuriomis remiantis bus kontroliuojamas nevyriausybinių organizacijų finansavimas iš užsienio, pareiškė, kad Rusijos vidinės politikos kontekste "autoritarinio valdymo įstatymas dėl nevyriausybinių organizacijų nieko nebestebina".

Tačiau jam nerimą kelia tai, jog panašūs procesai pastebimi tuose kraštuose, kurie skelbiasi ištrūkę iš Rusijos įtakos sferos, tarp jų - ir Lietuvoje.

"Lietuva iš tikrųjų yra atsidūrusi gilioje krizėje. Krizė reiškia ne ką kitą, kaip grįžimą strimgalviais į Rusijos glėbį", - sako R. Lopata.

Anot jo, to požymiai akivaizdūs kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, įvairiose valstybės valdymo grandyse, o pastaruoju metu - ir teismuose. Politologas, be kita ko, minėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą leisti Rusijos piliečiui, eksprezidento Rolando Pakso finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui likti Lietuvoje, nors specialiosios tarnybos buvo perspėjusios dėl jo keliamo pavojaus šalies nacionaliniam saugumui, taip pat Kauno teismo nuosprendį žurnalistui, pavadinusiam kolaborantu buvusį Lietuvoje uždraustos sovietinės kompartijos aktyvistą.

"Tokios aplinkybės daro Lietuvą panašią į tą kitą valstybę ir leidžia teigti, kad iš tikrųjų strimagalviais grįžtame į ten, iš kur bandome 15 metų ištrūkti", - mano politologas.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys Lietuvoje taip pat pastebi prorytietiškos politikos bruožų, taip pat minėdamas pastarojo meto išpuolius Lietuvoje prieš nevyriausybines organizacijas.

"Pastarųjų mėnesių išpuoliai prieš organizuotą ir laisvą visuomenę Lietuvoje kirtosi su pagrindiniu šalies įstatymu - pažeidė Konstituciją. Šie veiksmai atitiko Rusijos aukštų pareigūnų pareiškimus, nukreiptus prieš pilietinę Rusijos visuomenę", - BNS sakė D.Kuolys.

Jis priminė, kad kai kurie ministrai, Seimo nariai, valdžioje esančių partijų atstovai neigė pilietinių organizacijų teisę dalyvauti valstybės valdyme, kritikuoti valdžią, nors tokia teisė įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje.

Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais mėginta diskredituoti žinomo filantropo George'o Soroso fondų remiamas pilietines organizacijas. Į šią kampaniją ypač aktyviai ir atvirai įsitraukė valdančiosios Darbo partijos atstovai, nors kai kurie jų partinės hierarchijos nariai, įskaitant partijos pirmininko pavaduotoją, sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą, ne kartą yra pasinaudoję G.Soroso finansuojamo Atviros Lietuvos fondo suteikta parama.

Pilietinės visuomenės instituto vadovą stebina, jog puolimo prieš NVO "apsimetė nepastebintys" aukščiausi Lietuvos pareigūnai ir "nestojo ginti konstitucinės Lietuvos santvarkos".

"Mūsų pareigūnai gana jautriai reaguoja į asmeninius įžeidimus, bet visiškai nereaguoja pastaruoju metu į laisvos tautos ir nepriklausomos valstybės įžeidimus, į Konstitucijos žeminimą", - pastebi D.Kuolys.

Anot jo, laisva visuomenė Lietuvoje kuriasi sunkiai ir valdžios išpuoliai prieš laisvą visuomenę pilietinės visuomenės brandą apsunkina, bet, kita vertus, tokie išpuoliai gali sutelkti piliečius deramam atsakymui.

"Čia labai priklausys nuo to, kaip pati visuomenė atsakys į Konstitucijai prieštaraujantį kai kurių valdžios žmonių elgesį. Jei visuomenė toleruos ir nesugebės deramai atsakyti į prorytietišką politiką - Lietuvoje pamatysime daug rytietiškos visuomenės bruožų, Lietuva savo vidaus santvarka artės prie Rusijos", - įspėja D.Kuolys.

Rusijos Valstybės Dūma penktadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis remiantis bus kontroliuojamos nevyriausybinių organizacijos gaunamos iš užsienio lėšos ir jų panaudojimas.

Komentuodamas šį Rusijos Dūmos sprendimą, D.Kuolys teigė, jog tai dar vienas smūgis sunkiai bręstančiai rusų pilietinei visuomenei.

"Šitoks sprendimas atitolina Rusiją nuo Europos vertybių ir Europos viešojo gyvenimo principą, brėžia takoskyrą tarp Europos ir Rusijos civilizacijų. Tai jau ne pirmas smūgis laisvai pilietinei visuomenei, bet dar vienas ir stiprus", - apgailestavo Pilietinės visuomenės instituto direktorius.

Pasak D.Kuolio, visuomenė be pilietinių organizacijų yra tik manipuliuojama, nesavarankiška, nuo valdžios priklausoma liaudis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.