aA
Nuo sausio 1 dienos Lietuvos įkalinimo įstaigose teismo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji praras teisę gauti pašto ir perduodamus siuntinius su maisto produktais, higienos prekėmis. Tai numato šių metų balandį Seimo priimtos Bausmių vykdymo kodekso pataisos.
Kalėjimas, grotos
Kalėjimas, grotos
© Corbis
Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių prireikė tokio įstatymo pakeitimo - į pataisos įstaigas plūstantys maisto produktuose, drabužiuose, batuose ir kituose daiktuose paslėpti kvaišalai, mobilieji telefonai, kiti nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai. Jais nuteistuosius bandydavo aprūpinti laisvėje esantys bendrai, draugai, giminaičiai.

Tačiau įstatymas numato, kad vieną kartą per šešis mėnesius nuteistiesiems bus leidžiama gauti drabužių ir avalynės siuntinį.

Pasak Kalėjimų departamento, Lietuva šį žingsnį žengė paskutinioji iš Baltijos šalių - Latvijoje ir Estijoje siuntinių nuteistieji nebegauna jau porą metų. Senosiose Europos Sąjungos šalyse tokios tradicijos apskritai nebuvo.

Šias permainas inicijavęs Kalėjimų departamentas uždrausti siuntinius siekė ne vienerius metus.

Prielaidų tokiam žingsniui atsirado dar 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujoms maisto normoms ir iš esmės pagerinus nuteistųjų maitinimą. Be to, kiekvienos pataisos įstaigos teritorijoje veikia parduotuvės, kuriose gausu įvairiausių maisto produktų, buities prekių.

Pageidaujamų prekių galima ir užsisakyti. Prieš porą metų dauguma parduotuvių buvo pertvarkytos, išplėstos, suremontuotos. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto ar rajono teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Kaip ir iki šiol, taip ir ateityje, artimieji gali pervesti pinigų į nuteistųjų asmenines sąskaitas, kad šie pataisos namų parduotuvėse įsigytų norimų prekių, tarp jų - ir maisto produktų.

Pataisos namų administracija pasistengė, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose būtų įrengtos arba suremontuotos virtuvėlės, kuriuose norintieji gali gamintis maistą.

Kartą per mėnesį nuteistiesiems iš pataisos įstaigos lėšų galės būti išmokamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos (1 MGL - 125 litai). Už šiuos pinigus nuteistieji turės galimybę įsigyti būtiniausių buities reikmenų (pavyzdžiui, asmens higienos priemonių - dantų pastos, šepetėlių, skutimosi reikmenų).

Pabrėžtina, kad minėtosios išmokos bus skiriamos toli gražu ne visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie neturi artimųjų arba nepalaiko su jais socialinių ryšių. Kriterijus, pagal kuriuos tokiems asmenims galės būti skiriamos išmokos, jų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamentas.

Priėmus minėto įstatymo pataisą, apie siuntinių uždraudimą visuomenė nuolat buvo informuojama per žiniasklaidos priemones. Pataisos namų administracija apie laukiančias permainas ne kartą pranešė nuteistiesiems. Kai kurios įstaigos išsiuntinėjo informacinius laiškus nuteistųjų artimiesiems.

Įsigaliojus įstatymo nuostatai, pagal kurią nuteistieji praras teisę gauti pašto ir perduodamus siuntinius, vieną mėnesį pataisos įstaigos gautus siuntinius grąžins adresatams. Tačiau manoma, kad kai kurie siuntiniai taps bešeimininkiais: siunčiant juose paslėptus kvaišalus paprastai užrašomas pramanytas adresas bei siuntėjo pavardė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.