Net 22 Tarybos nariai pasirašė po pareiškimu, kuriuo prašoma nutraukti švietimo įstaigų koncesijos konkursą.
Jie savo poziciją argumentuoja tuo, kad Savivaldybė nežino, kiek iš tikrųjų reikia lėšų visų švietimo įstaigų renovacijai, nes neatliktas energetinis ir ūkio auditas. Taip pat siūloma nustatyti dydžius lėšų, kurias Kauno įstaigoms renovuoti skirs Vyriausybė ir Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai, o apie atliekamus darbus reguliariai informuoti miesto bendruomenę žiniasklaidoje.
Vakar panašų pareiškimą išplatino AB “Rubicon City Service” (RCS), pretenduojanti prižiūrėti mokyklų ūkį. Bendrovė teigia pritarianti Tarybos narių iniciatyvoms, tačiau siūlo neskubėti nutraukti derybų.
“Tarybos nariai siūlo nutraukti derybas ir paskui ieškoti atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Mes siūlome iš pradžių atsakyti į tuos pačius klausimus, o tada ieškoti išeities. Juk derybas galima bet kada nutraukti”, - du pasiūlymus lygino RCS generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas.
Skirtingi argumentai
Pasak Ž.Lapinsko, jeigu koncesijos sutartis bus pasirašyta, iki naujų mokslo metų bus renovuota 30 - 40 švietimo objektų. Apšiltinti ir perdažyti Kauno mokyklų fasadus, pakeisti visus mokyklų langus naujais, įstatyti naujas duris, renovuoti ir apšiltinti stogus RCS siūlo per trejus metus.
“Jeigu šis konkursas neįvyks, Savivaldybė per tuos 25 metus išleis apie 1,1 mlrd. litų, tačiau mokyklos liks tokios, kaip dabar, ar dar labiau apgrius”, - teigia administracijos direktorius Giedrius Buinevičius.
“Konkursas ydingas nuo pat pradžių. Administracijos direktorius buvo įgaliotas parengti konkurso sąlygas ir jas pateikti Tarybai, tačiau jis savavališkai pats jas patvirtino.
Manome, kad konkurso sąlygos diskriminuoja kitus galimus jo dalyvius. Už konkurso sąlygų parengimą advokatų kontorai sumokėta 200 tūkstančių litų, apie tai nežinant Tarybai. Mes kritikuojame ne konkurso dalyvį, bet administraciją, kuri per daug savavaliavo”, - sakė konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas.
Dalis politikų mano, jog konkurso sąlygos buvo palankios tik vienai bendrovei - RCS. Jie derybas vadina imitacija, siekiant bet kokia kaina mokyklų ūkį perduoti “Rubicon” įmonių grupei.
Koncesijos konkurso oponentai teigia, kad mokyklas įmanoma suremontuoti ir kitais būdais, nepasirašius sutarties 25 metams. Anot jų, tam pakaktų miesto, Vyriausybės ir ES struktūrinių fondų lėšų.
Slaptumo skraistė
Nuo spalio, kai paaiškėjo, jog Kauno švietimo įstaigas remontuoti ir perimti ūkio priežiūrą norėtų AB RCS ir bendrovių “Skala” bei “Corpus A” konsorciumas, konkursą uždengė slaptumo šydas. Iš pradžių Savivaldybės administracijos atstovai net nesutiko atskleisti dalyvių pavadinimų.
Tik po to, kai “Kauno diena” ir dalis miesto Tarybos narių ėmė aktyviai domėtis konkursu, Savivaldybės administracija pradėjo visuomenei teikti daugiau informacijos. Keitėsi administracijos skelbiami skaičiai, kiek Savivaldybė kasmet išleidžia švietimo įstaigų priežiūrai. Iš pradžių aiškinta, kad tam reikia 70 milijonų, vėliau suma sumažėjo iki 60, o galiausiai pareikšta, jog užtenka maždaug 45 milijonų litų.
Pradinis siūlymas pasikeitė
Praėjusią savaitę ir meras Arvydas Garbaravičius pripažino, kad konkursui nebuvo pasirengta, jis sakė, kad nepritartų pradiniam RCS pasiūlymui. RCS iš pradžių pageidavo 57 mln. litų kasmetinio koncesijos mokesčio ir 10,5 mln. litų investicijų grąžos mokesčio. Bendrovė siūlė per 25 metus investuoti ne mažiau kaip 179 mln. litus.
Paskutinis, jau trečiasis, RCS pasiūlymas yra toks: 44,8 mln. litų koncesijos mokestis, o investicijos ir jų grąžos mokestis kol kas nesikeičia. RCS sutinka atsisakyti elektros tiekimo ir patalynės priežiūros funkcijų, o, renovavus kiekvieną švietimo įstaigą, bendrovė suteiktų 15 proc. nuolaidą šilumos tiekimo kainai.
Sutarties projekte neliko kai kurių Savivaldybei nepalankių punktų. Pavyzdžiui, atsisakyta suteikti teisę koncesininkui gauti kitų pajamų iš švietimo įstaigų nekilnojamojo turto nuomos, be konkursų koncesininkas nevykdytų jokių papildomų darbų.
Koncesininko pareigos, susijusios su avarijomis, nesibaigs lokalizavus jas, jis privalės ir likviduoti tų avarijų padarinius. Savivaldybei priėmus sprendimus dėl švietimo įstaigų skaičiaus mažinimo, koncesininkui mokamas atlyginimas būtų mažinamas indeksuojant.
Konkurso laimėtojas būtų atsakingas už šalto ir karšto vandens, šildymo sistemų priežiūrą, remontą, vėdinimą, lauke esančias žaidimų ir sporto aikšteles, pastatų priežiūrą, patalpų tvarkymą bei šiukšlių išvežimą ir t.t.
Siūlo rengti referendumą
Tarybos narys Algirdas Avižienis, kuris yra A.Garbaravičiaus patarėjas, pasiūlė trečią sprendimo variantą - rengti gyventojų apklausą.
“Derybų nutraukimas iš Kauno gyventojų atimtų teisę nuspręsti, ar jie nori įgyvendinti koncesiją, ar pageidauja toliau mokyklų ūkį tvarkyti taip, kaip tai daroma šiandien”, - sakė profesorius.
Jis siūlo iki kitų metų balandžio užbaigti koncesijos derybas ir paskelbti sutarties projektą. Paskui konkurso būdu parinkti nepriklausomą audito bendrovę, kad ji įvertintų sutartį, ir atlikti švietimo įstaigų ūkio ir energetikos auditą, taip nustatant lėšų kiekį, reikalingą jų renovacijai.
“Vėliau reikėtų surengti svarstymus moksleivių ir darželinukų tėvams, mokytojams. Iki birželio 15 d. reikėtų surengti referendumą, ar gyventojai pritaria sutarčiai. Manau, kad po šių etapų visi būtume pasirengę priimti pagrįstą sprendimą”, - teigė A.Avižienis.
Beje, A.Avižienis buvo vienas iš priešininkų surengti referendumą, kur kauniečiai norėtų matyti naujus sporto rūmus - Nemuno saloje ar prie greitkelio Vilnius - Kaunas.
