Austrija šešiems mėnesiams perims ES vairą 2006 metų sausio 1 dieną, o po jos blokui vadovaus Suomija. Ši kartą šalys nutarė pristatyti bendrą darbo programą.
Priešingai negu Vokietija, kuri jau pareiškė, jog mėgins ir atgaivins ES konstituciją, kai pirmininkaus ES pirmąjį 2007 metų pusmetį, U.Plassnik pirmadienį sakė, kad Austrija neragins ratifikuoti dokumento.
"Nėra greitų sprendimo būdų bei staigių atsakymų", - sakė Austrijos ministrė, pabrėžusi, kad Europoje tęsiasi apmąstymų dėl konstitucijos metas.
Dėl tokio laikotarpio ES vadovai susitarė, kai per referendumus šią gegužę bei birželį dokumentui nepritarė Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai. Iš naujo padėtis turėtų būti aptarta per viršūnių susitikimą 2006 metų birželį.
"Tinkamas metas artėja", - sakė U.Plassnik, pridūrusi, kad Viena "stengsis būti labai atsargi neišskirti" atskirų konstitucinės sutarties aspektų, kad būtų paspartinta ratifikacijos procesas.
Austrijos ambasadorius ES GregorasWoschnaggas užsiminė, kad Viena stengsis būti "sąžiningu tarpininku" tarp šalių, norinčių tęsti ratifikavimą, ir tų, kurios dokumentą jau palaidojo.
Tokio paties atsargaus požiūrio Viena laikosi ir kitu opiu klausimu - planuojamų debatų dėl būsimos plėtros ir galimų būsimų ES sienų. Kai kurios ES narės, kaip Prancūzija, viliasi, jog Austrija pradės plačią ir esminę diskusiją dėl ES pasirengimo integruoti naujas nares, apie kurią buvo užsiminta praėjusios savaitės ES viršūnių susitikimo baigiamosiose išvadose.
Tačiau Austrijos pareigūnai nerodo didelio noro inicijuoti debatų dėl plėtros. Šis klausimas neminimas Austrijos ir Suomijos darbo programoje, o diplomatai sako, kad jokie susitikimai ar dokumentai šiuo klausimu nenumatomi.
Pati Viena spalio mėnesį atkakliai siekė, kad į narystės derybų su Turkija mandatą būtų įtraukta sąvoka "gebėjimas absorbuoti" (ES gebėjimas integruoti naujas nares), tačiau tuo pat metu ji stengiasi nepakenkti savo remiamiems Balkanų valstybių norams prisijungti prie bloko.
U.Plassnik ES plėtrą į Balkanus pavadino "natūraliu" Austrijos pirmininkavimo "dėmesio objektu" ir paskelbė, kad ES kandidačių užsienio reikalų ministrai bus pakviesti į kovą rengiamą neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. Pristatydama kitus savo šalies pirmininkavimo ES prioritetus, Austrijos ministrė laikėsi kukliai.
"Ne kiekvienai pirmininkaujančiai šaliai reikia stengtis išrasti ratą", - pareiškė ji, pridūrusi, kad Austrija yra maža šalis, kuri sieks būti "pragmatišku komandos žaidėju", kuris "tarnaus" Europai.
Austrai, kaip ir britai, pirmininkavimo prioritetais vadina ekonomikos augimą ir užimtumo skatinimą, tvariąją plėtrą bei klimato kaitą, tačiau savo konkrečių pasiūlymų ES darbotvarkėje jie pateikė nedaug.
Pristatydamas Helsinkio prioritetus antrąjį kitų metų pusmetį, Suomijos Europos reikalų sekretorius buvo gerokai konkretesnis - jis sakė, jog jo šalis sutelks dėmesį į teisingumo ir vidaus reikalus.
A.Peltomaki sakė, jog Europai reikia "antrosios Tamperės", turėdamas galvoje 1999 metais Suomijos mieste Tamperėje vykusį viršūnių susitikimą, kuriame priimti lemiami sprendimai teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Pirmuoju Austrijos diplomatinių gebėjimų išbandymu taps derybos su Europos Parlamentu dėl būsimo ES biudžeto, kurį praėjusį savaitgalį patvirtino ES lyderiai.
Europos parlamento narių bus prašoma patvirtinti susitarimą dėl biudžeto, kuris yra 113 mlrd. eurų mažesnis, nei birželį reikalavo europarlamentarai. "Mes sieksime, kad sprendimas būtų pasiektas kažkada kovą", - sakė Austrijos ambasadorius ES G.Woschnaggas, būsimas derybas pavadinęs "sudėtingomis".
"Jei iki tada nepasieksime susitarimo, finansinės perspektyvos įgyvendinimui iškils didelis pavojus", - pridūrė jis, paaiškinęs, kad tuo atveju, nuo 2007 metų ir toliau negalėtų būti mokamos išmokos iš struktūrinių fondų.
