Mauzeris: O ką vėl Šrioderis padarė?
Mauzeris: Tai kur gi ta jų nelaimė?
Sūrskis: Nuo sausio mėnesio lietuviai įgauna teisę prekiauti bulvėmis visoje ES.
Mauzeris: Tai kokia čia problema?
Sūrskis: Nu tu įsivaizduok – sėdi storas vokietys su buteliu alaus rankoj, valgo dešrelę su kopūstais, tik ruošiasi šluostytis riebaluotą smakrą, o čia skambutis į duris. Atidaro – stovi lietuvis ir klausia: šviežios kortofeln. Ain maišen, cvanciš doičmark.
Mauzeris: Nu ir kas čia tokio?
Sūrskis: Nusiperka vokietis bulvių, po 15 minučių kitas lietuvis su sietka bulvių.... ir taip 65 kartus per dieną. Dešrelės atšąla, alus surūgsta, bulvių pilnas garažas, nėra kur Opel Askonijos įvaryt.
Mauzeris: Bet jis gali ir nepirkt.
Sūrskis: Kaip tu nepirksi, jeigu po namus nešioja. Tu neįsivaizduoji, kiek aš turiu „Tramontinos“ peilių, enciklopedijų „Didžiausi pasaulio stebuklai“ ir nuolaidų kortelių į sporto klubus.
Mauzeris: Nu jo ir pas mane tas pats. Kol išmoks vokiečiai nepirkti, tai lietuviai ne tik savo bulves parduos, bet ir baltarusių ,ir tas dideles parduos,iš Černobylio...
----------------------------------------------------------------------------------------
Mauzeris: Matai, kolega, Seimo nariai išnaglėjo – užsimanė užsididinti pinigą ant kanceliarinių išlaidų.
Sūrskis: Suprantama. Ankstesnės išlaidos buvo patvirtintos ant normalaus žmogaus, o ne ant Seimo nario. Atėjęs į Seimą žmogus pamatė, kad nėr ką veikti. O ką žmogus iš neveikimo veikia? Graužia tušinukus, išlankstinėja skrebkes, iš popieriaus daro kepurėles ir lėktuvėlius.
Mauzeris: Taigi nevalgo tų skrebkių. Tą pačią sąvaržėlę gali visą kadenciją lankstyti.
Sūrskis: Atsilikęs tamsta nuo gyvenimo. Dabar skrebkės yra 15 spalvų ir kasdien norisi išlankstyti vis kitą spalvą. Tušinukų esti 75 rūšys, norisi kiekvieną pagraužti ir paragauti.
Mauzeris: Nu bet lėktuvėlio tai tikrai užtenka vieno.
Sūrskis: Lėktuvėlio taip, bet popierių gi galima naudoti ir pagal paskirtį. Daug gi Darbo partijos narių yra iš kaimo ir jie bukvaliai nežino kas yra tualetinis popierius ir toliau trina tarp rankų rašomąjį A4. O yra tokių, kuriems reikia net A3-jų. O tualetinis popierius jiems atrodo kaip servetėlė burnai pašluostyt.
Mauzeris: Aš girdėjau, kad ir pašto išlaidos didelės Seime susidaro.
Sūrskis: Suprantama, Seimo koridoriai labai klaidūs, daug Darbo partijos narių iš kaimo, tai neranda vienas kito, dėl to laiškais susirašinėja.
Mauzeris: Jo, Darbo partija vykdo programą 111 skrebkių per 11 dienų.
Sūrskis: Jo, ir valstiečiai liaudininkai – pusę tonos per mėnesį popieriaus sunaudoja..
----------------------------------------------------------------------------------
Sūrskis: Žinot, Mauzeri, mes būtinai privalom pasirašyti Mažeikių pardavimo sutartį su Kaz-Munaigaz.
Mauzeris: O kodėl ne su Lukoilu arba lenkais.....
Sūrskis: Draugauti reikia su tolimom tautom, bo apsipykti galima tik su kaimynais. Vat, pavyzdžiui, ar yra tau kazachas kada nors trulike numynęs koją arba ...
Mauzeris: Ne...
Sūrskis: Nu va. O lenkas arba rusas – ne kartą. Arba imkim kitą pavyzdį – ar Senegalo lakūnas nors kartą nukrito su lėktuvu Jurbarke.
Mauzeris: Tai kad net Južintuos nenukrito.
Sūrskis: Vo, vo. Reiškia kuo šalis toliau, tuo geresni bičiuliai esam. Ar kada nors sulaikė muitininkai cigarečių kontrabandą Lietuvos ir Pietų Afrikos respublikos pasienyje? Niekad. O Pagėgiuose su Rusija kasdien.
Mauzeris: Tai yra tolimesnių draugiškų šalių negu Kazachija, gal jiems Mažeikių naftą parduot?
Sūrskis: Logiškai mąstot, kolega, reikia parduoti turtingiems Antarktidos gyventojams karališkiems pingvinams. Žmonės santūrūs, kultūringi, su frakais ir niekuomet nesipainios po kojomis, bo Lietuvoj jie negyvena.
Mauzeris: Jo, ir Putinas savininkų į Sibirą neišveš, nes jiems į Sibirą tas pats, kas mums į Ispaniją... O gal mums Mažeikius čiukčiams parduoti?
Sūrskis: Tai nieko nepasikeis. Čiukčijos savininkas – Abramovičius, o abramovičiai ir dabar turi kontrolinį paketą.
