„Kalbant apie praeities įvykius, tai aš labai aiškiai noriu skirti teisinius vertinimus nuo politinių ir moralinių vertinimų. Vyriausybė pati niekada nerengė jokių privatizavimo programų. Jas rengė steigėjas. Kadangi šiuo atveju „Draugystės“ viešbučio steigėjas buvo Prezidentūra, tai ji ir rengė šio viešbučio privatizavimo programą ir atsakė už tos programos efektyvumą“, - DELFI sakė G.Vagnorius.
Anot jo, tuomet Vyriausybė, įtraukdama „Draugystę“ į privatizuojamų objektų sąrašą ir tvirtindama steigėjo programą, vertino ne programos efektyvumą, o atliko tik jos teisinį vertinimą. „Mes turėjome atsakyti į klausimą: galime pradėti privatizavimą ar ne. Vyriausybė jokių teisinių pažeidimų nenustatė, todėl „Draugystė“ ir buvo įtraukta į privatizavimo programą, tačiau už ją atsakė Prezidentūra, kuri nėra pavaldi Vyriausybei“, - sakė G.Vagnorius.
Buvusio premjero žodžiais, pirminis „Draugystės“ privatizavimo etapas įvyko tuo metu, kai Vyriausybei vadovavo Adolfas Šleževičius. Tuomet buvo privatizuota apie trečdalis viešbučio akcijų.
„Tuo metu „Draugystė“ buvo kaip ir šimtai, tūkstančiai kitų objektų buvo privatizuojama pagal tuometinės LDDP (Lietuvos demokratinė darbo partija – DELFI) Vyriausybės, kuriai vadovavo A.Šleževičius, strategiją, atsisakant indeksuot turto vertę pagal infliaciją. Tada buvo pagrindinė masė objektų privatizuojama apeinant privatizavimo procedūras. Ir šiuo atveju tikriausiai didžiausia kaltė tenka ne tiems, kurie privatizavo, o tiems, kurie priiminėjo tai leidžiančius daryti teisės aktus“, - sakė G.Vagnorius, kuris dabar vadovauja Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai.
Jis teigė, kad jo vadovaujama Vyriausybė iš principo buvo sutikusi su tuo, kad visi viešbučiai, kaip ir parduotuvės, būtų privatizuojami.
G.Vagnorius yra trečiasis buvęs premjeras, kurį vykdydami „Draugystės“ privatizavimo tyrimą apklausė prokurorai. Pirmasis parodymus šioje byloje davė buvęs ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, vėliau liudyti buvo pakviestas dabartinis Seimo opozicijos lyderis, anksčiau irgi buvęs premjeras, Andrius Kubilius.
Taip pat, šioje byloje liudijo jau dešimtys buvusių pareigūnų, tarp kurių ir buvęs ekonomikos ministras, dabar parlamentaras, Julius Veselka, ilgametis privatizavimo komisijos pirmininkas Eduardas Vilkas ir kiti.
Prokurorai jau yra užfiksavę ir paties premjero A.Brazausko bei jo žmonos K.Brazauskienės (buvusios Butrimienės) parodymus bei apklausę jos buvusį vyrą Antaną Butrimą. Tuo metu, kai prasidėjo Prezidentūros valdyto viešbučio „Draugystės“ privatizavimo procesai, Lietuvos prezidentu buvo dabartinis premjeras.
DELFI primena, kad „Draugystės“ privatizavimo procesai prasidėjo 1994 ir baigėsi 2000 metais. Tačiau prokurorams Valstybės turto fondo (VTF) gavus medžiagos apie „Draugystės“ privatizavimo faktus po 2000 metų, buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Jį lapkričio 18 dieną buvo pavesta atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Prokurorai yra atlikę du patikrinimus, susijusias su K.Brazauskienės verslu. Vienas jų buvo vykdytas ir nutrauktas 1998 metais dėl viešojo maitinimo įstaigos „Šešupė“ privatizavimo. Todėl šiemet šio tyrimo atnaujinti nebeprireikė, nes be to, kad 1998 metais buvo atlikti visi reikiami veiksmai, jau yra suėjęs senaties terminas.
Antrą patikrinimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atliko dėl „Draugystės“ privatizavimo, tačiau prokurorai neradę nusikaltimo sudėties bylą buvo nutraukę. Šis prokuratūros sprendimas, šių metų lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūrai pradėjus naują tyrimą, panaikintas nebuvo.
Dėl su A.Brazausko žmonos verslu susijusių aplinkybių išaiškinimo savo nuomonę buvo išsakęs ir šalies prezidentas Valdas Adamkus. Jis yra sakęs, kad tiriant A.Brazausko šeimos verslą, savo galias turi panaudoti ir VTF, ir Valstybės kontrolė, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kitos teisėtvarkos ar kontrolės funkcijas vykdančios institucijos.
