„Kiekviena šalis, norėdama įsivesti eurą, turi įvykdyti Mastrichto sutartyje numatytus griežtus reikalavimus. Aš įsitikinęs, kad įvedusi eurą, Lietuva turės daugiau galimybių pritraukti investicijas“, - sakė R.Šarkinas. Anot jo, vienos atsiskaitymo priemonės pakeitimas kita įtakos nedaro nei paskolų brangimui, nei produktų. Taip pat ir kainų pasikeitimui.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje yra įtempta konkurencija tarp prekybos tinklų, o patys prekybininkai nesuinteresuoti didinti kainas, todėl produktai juose brangti neturėtų. O kainų apvalinimo tvarka, pritaikant naująją valiutą, bus griežtai reglamentuota.
Kai kuriuos parlamentarus domino ir tai, ar komerciniai bankai nepadidins palūkanų paskolas pasiėmusiems asmenims. „Bankų paskolų maržą reguliuoja Europos centrinis bankas, atsižvelgdamas į infliacijos kriterijų. Esant didelei infliacijai, palūkanos didinamos, esant mažai, mažinamos“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Anot jo, paskutiniai du metai pasižymi ypač sparčiu bankinės sistemos, ypač bankų paskolų, augimu, todėl tai irgi yra viena iš prioritetinių Lietuvos banko veiklos krypčių.
„O dėl to, gaila ar ne gaila lito, aišku liks kažkokia nostalgija, tačiau reikia žiūrėti į vykstančius globalius reiškinius“, - sakė R.Šarkinas, parlamentarų paklaustas, ar nejaus nuoskaudos, kad ant naujosios valiutos – euro – nebesipuikuos jo parašas.
Ar skirti R.Šarkiną trečiai kadencijai Seimas balsavimu spręs ketvirtadienį. Pagal įstatymus iki tos dienos jo kandidatūrą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. R.Šarkinas Lietuvos banko valdybai vadovauja nuo 1996 metų vasario. 2001 metų sausio 23 dieną Seimas paskyrė jį antrai kadencijai, kuri baigsis 2006 metų vasario 15 dieną.
