Trynėsi česnakais
Ruošdamasis tapti benamiu, žurnalistas savaitę nesiskuto barzdos, susirado seną megztinį, apiplyšusią striukę, trumpokas sportines kelnes bei išsiklaipiusius batus.
Striukė buvo įtrinta česnaku, o ant kairiojo skruosto būsimasis „valkata“ užsiklijavo pleistrą ir ištepė jį ichtiolio tepalu.
Taip „išsikvėpinus“ iš pradžių net sunku buvo kvėpuoti - graužė gerklę.
Autobuse nestumdė
Persirengęs valkata kelionę pradėjo keleivių pilnu autobusu.
Mergina, šalia kurios teko sėdėti, nė nekrustelėjo, tačiau į kalbas nesileido.
Jaunuoliai į valkatą žiūrėjo niekinamai, vengdavo bet kokio kontakto. Vyresni žmonės mielai patardavo, kur rasti tam tikrą gatvę, paklausti atsakydavo, kiek yra valandų.
Važiuoti nešvariais drabužiais ir „su kvapu“ netgi šiek tiek naudingiau perpildytuose autobusuose. Žmonės stengiasi neprisiliesti, nestumdo ar nemandagiai neprasibrauna.
Išlipantys keleiviai net ir neprašyti atiduodavo savo bilietus.
Patarė, kaip lošti
Paaiškėjo, kad net prabangių Klaipėdos užeigų darbuotojai valkatų visai nesibodi. Viename restorane, vos spėjus atsisėsti prie laisvo staliuko ir pasidėjus ant kėdės stiklainiais barškantį krepšį, iš karto priėjo maloni padavėja.
Atnešė alaus, o paprašyta paprastos duonos, už dyką davė pyragėlių su sezamais.
Restorano lankytojai keletą kartų piktokai dėbtelėjo į šalia sėdintį ne itin išvaizdų klientą, tačiau vėliau pavaišino cigarete.
Užsukus į kazino, taip pat nebuvo nemalonių staigmenų. Krupjė net paaiškino, kaip reikia žaisti, kokias monetas ir kur galima mesti.
Iškratė kišenes
Viename prekybos centre „valkata“ nudrožė tiesiai link riešutų, džiovintų vaisių ir sykiu su kitais klientais ragavo gardumynus.
Pavaikštinėjus tarp prekių lentynų su didele barškančia rankine, kelią pastojo apsaugos darbuotojas.
„Tai rodysim, ką turim didelėje tašėje“, - griežtai pasiūlė jis. Prasidėjus ginčams apie tai, kad laisvas pilietis neprivalo rodyti savo nešulių turinio, apsaugininkas tylėdamas įtartiną klientą stūmė link tamsios patalpos. Jam į pagalbą atėjo kitas apsaugos darbuotojas. Tuomet pirmąkart galima buvo pasijusti menkinamu žmogumi.
„Tai riešutus saujomis valgai?“ - piktai ėmė kvosti apsaugininkas. Tačiau vėliau tik iškratė kišenes, patikrino krepšį ir atsiprašė už incidentą. „Suprask, tavo apranga daro savo“, - pasakė jis ir palinkėjo sėkmės.
Būryje - žudikas
Kai sutemus prireikė ieškotis nakvynės, šalia „Vėtrungės“ pasažo nuolat besitrinantys vargetos nurodė eiti prie „Sodžiaus“ naktinio klubo.
Laiko rodyti kelią jie neturėjo, nes konteineryje rado išmestą dar veikiantį magnetofoną ir svarstė, kur jį „prakalti“.
Nakvynės namai atidaromi 20 valandą. Truputį po 19 valandos jau lūkuriavo apie 20 pagyvenusių benamių. Netrukus atėjo ir keletas jaunuolių bei vyrų iki trisdešimties metų. Susirinko apie 50 žmonių. Panašiai tiek ir telpa nakvynės namuose.
Dideliame benamių būryje buvo baisoka, smirdėjo.
Iš pat pradžių į „naujoką“ nekreipė dėmesio. Bet vėliau klausė, iš kur šis esąs. Nuolatiniai nakvynės namų lankytojai iš anksto žinojo, kas kokiame kambaryje miegos, o naujokams buvo išvardinta, kokiuose kambariuose negalės miegoti.
Iš pirmo žvilgsnio benamiai atrodė draugiški. Tačiau stebint jų piktus žvilgsnius darėsi neramu. Vienas netgi gyrėsi, už ką sėdėjo kalėjime, kaip nužudė žmogų.
Bijojo vadės kumščių
Ramiai pasėdėti trukdė nuolat į kitų pokalbius besikišanti bei pamokyti norinti benamių lyderė Birutė. Kai netoliese sėdėję benamiai puolė muštis dėl to, kaip reikia teisingai gyventi, Birutė pripuolė sugniaužusi kumščius ir užrėkė: „Skiriatės, arba kiekvienam marmūzę atskaldysiu“.
Kilus šiam konfliktui, keli vyresni barzdočiai patarė visada būti savo vietoje ir „nešokinėti“ kur nereikia, tada viskas būsią gerai.
Birutė turėjo pasisekimą ir meilės reikaluose. Su šia jau pražilusia moterimi apie meilės reikalus mielai suokė bent keli vyriškiai.
Čia pat buvo aptarinėjami ir rytdienos planai. „Ryba“ pramintas vyriškis ieškojo, kas padėtų „susukti chaltūrą“ - surinkti spintą.
Į nakvynės namus priima tik blaivius. Todėl išgėrusiems likimo draugams labiau patyrusieji patarinėjo, kaip reikia kalbėti prie langelio, kad ne taip jaustųsi alkoholio kvapas.
Didžiavosi pižamomis
Visiškai suremontuoti nakvynės namai nustebino. Paklotas šviesus linoleumas, sienos nudažytos geltonai. Kambariuose yra po keturias medines plačias lovas.
Tris kartus per savaitę čia galima pasinaudoti dušu. Taip pat yra automatinė skalbimo mašina. Įrengta didelė virtuvė su rakandais. Tualetas - kaip gerame restorane. Iš budėtojos galima paprašyti naujausios spaudos.
Daugelis nusirengė purvinus drabužius ir vaikščiojo su pižamomis. Vieni vis ėjo rūkyti, kiti žaidė kortomis. Į svečius pasimatyti su buvusiais draugais atėjo ir keletas ankstesniųjų nakvynės namų gyventojų, jie pasakojo, kaip įsikūrė ir kur dirba.
Nakvynės namuose esančioje skelbimų lentoje kabėjo ir vieno prekybos centro skelbimas, kad reikia darbuotojų. Tačiau daugiausiai vietos užėmė netradicinės religinės bendruomenės kvietimai prisijungti.
Apie 22 valandą beveik pusė nakvynės namų gyventojų jau miegojo. Nakvynės namų durys rakinamos 23 valandą. Miegoti galima iki aštuntos ryto.
Studentams - sunkiau
Valkatos Lietuvoje tikrai negali skųstis menku valstybės dėmesiu ir nepakankama tolerancija. Nakvynės namai, esantys Šilutės plente 8, pernai buvo suremontuoti už maždaug pusę milijono litų.
Palyginus juos su Klaipėdos studentų bendrabučiais, nesunku suvokti, jog mokslo siekiantys jaunuoliai gyvena gerokai prasčiau. Studentai prausiasi dušuose, kuriuose nėra plytelių, o bendrose virtuvėse stovi senos išklerusios viryklės.
O ir restorane vargu ar kas nors studentui atneštų nemokamų pyragaičių.
