aA
Praeitą savaitę kompanija "Boeing Co." bei jos partnerė "Spacedev Inc." atskleidė savo planus apie pirmąjį komercinį skrydį į Mėnulį, užbaigsiantį 30 metų trukusį NASA kompanijos skrydžių į Mėnulį monopolį.
Susiedamos dvi rizikingas bei aukštos technologijos reikalaujančias industrijas (kosminę ir kibernetinę erdves), įgalinančias atlikti daugybę mokslinei visuomenei rūpimų eksperimentų, šios dvi kompanijos tiksi sulaukti nemažo pelno.

Pagrindinė projekto sekmės prielaida - nedidelė kaina (35 mln dolerių palyginus su 250 mln kainuojančiais NASA projektais), kurios didžiąją dalį tikimasi padengti pritraukus didžiųjų gaiviųjų gėrimų ar greitojo maisto gamintojų reklamą. Be to, savikainos sumažėjimą gali lemti ir naudojama naujausia efektyvi kompiuterinė technika.

Kaip parodė 1997-ųjų metų "Pathfinder" misija Marse, sukėlusi ypatingą susidomėjimą gyventojų ir didelių korporacijų gretose (vien NASA internetiniai puslapiai tuo metu sulaukė daugiau kaip 500 mln smalsuolių), šis naujas projektas tikrai gali būti sėkmingas. "Komerciniuose interneto puslapiuose reikia mokėti už kiekvieną pelytės paspaudimą, tačiau svarbiausias klausimas yra, kiek kompanijos yra pasiruošusios mokėti už savo reklamą," - teigė Jane Schnaars, "Boeing" kosminės ervės sistemį skyriaus strateginio planavimo vadovė.

Kita vertus kosminės erdvės projektų rinka yra labai rizikinga ir jau sužlugdė keletą brangių projektų. 1999 metais "ICO Global Communications Ltd." bei "Iridium World Communications Ltd." nepasiteisinus brangių satelitinių tinklų kūrimui buvo priverstos bankrutuoti.

Be to , reikia pripažinti, kad ir pačios "Boeing" kompanijos raketinė programa dėl pernai metais įvykusių sprogimų, sugadinusių brangią techninę įrangą, taip pat patyrė tam tikrų sunkumų. Tačiau Sietlo aeroerdvės gigantas visgi tikisi naujojo kosminės erdvės verslo komercinės sekmės ir jau užsitikrino partnerystę tokių firmų kaip "Hughes Electronics Corp.", "Sea Launch", "Teledesic LLC".

Pernai metais "Boeing" jau sukūrė 40 globalinės sistemos palydovų bei laimėjo 5 bilijonų dolerių vertės kontraktą su JAV vyriausybe dėl palydovų "šnipų". Reikia pripažinti, kad nors šis 2001-ųjų metų projektas tikrai dar atsilieka nuo rašytojo Arthuro C. Clarko vizijų apie žmonių apgyvendintą Jupiterį, tačiau jis tikrai atvers naujas galimybes privatiems kosminės erdvės tyrinėjimams. Gal netrukus turtingi mūsų planetos gyventojai bus pasiruošę sumokėti už kelionę į Mėnulį arba bent į kosminę erdvę. Kaip teigia "Spasedev" prezidentas Jimas Bensonas, "tai neįmanoma šiandien, bet neišvengiama rytoj

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.