Tyrimas patvirtino stereotipus
Pasak tarptautinės talentų atrankos bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovės Evelinos Latyšovič, visuomenėje gajūs stereotipai apie valstybes valdomas įmones, ir jie lemia požiūrį.
„Tie, kurie dirba užsienio kapitalo bendrovėse, dalijasi smagiu grįžtamuoju ryšiu, tuo tarpu kandidatai apie valstybės valdomas įmones turi susiformavusius klaidingus stereotipus ir trečdalis mano, kad tai nepatrauklus darbdavys. Bet 1 iš 10 respondentų mano, kad tai itin patrauklus darbdavys“, – sako E. Latyšovič.
Anot jos, du trečdaliai respondentų įvardijo ir valstybės valdomų įmonių privalumų – kad jos gali užtikrinti socialines garantijas, garantuoja stabilumą, suteikia garantiją mokėti stabilų darbo užmokestį. Tuo tarpu likusioji dalis respondentų mano, kad valstybės įmonėse egzistuoja perteklinė biurokratija, didelę dalį sprendimų gali lemti politiniai interesai, atlyginimai yra mažesni.
Išrinko ir nepatraukliausią darbdavį
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė atkreipia dėmesį, kad iš viso viešojo sektoriaus darbuotojų, valstybinėse įmonėse dirba tik 16 proc., likusioji dalis yra valstybė tarnautojai, mokytojai, gydytojai ir pan.
Anot jos, viešajame sektoriuje veikia daugiau nei 4000 įvairių organizacijų, todėl jas visas bendrai lyginti su kažkuria viena tarptautine bendrove yra labai sudėtinga.
„Iš 4000 organizacijų beveik 3500 yra savivaldybės ir jų institucijos. Jose net atlyginimas priklauso nuo savivaldybės dydžio. Lyginant net Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės institucijas, jų patrauklumas gali būti labai skirtingas“, – teigia Ž. Simonaitytė.
„Tai nereiškia, kad tyrimo rezultatų negalima analizuoti – jis patvirtino stereotipus. Viešasis sektorius jau yra nemažai padaręs, kad juos keistų. Tikėtina, kad mes juos pakeisime per artimiausius metus ar dvejus“, – priduria pašnekovė.
Jos manymu, labiausiai stebina tai, kad nepatraukliausiu darbdaviu lietuviai laiko mažas lietuviškas individualias įmones: „Žmonės įsivaizduoja, kad vadovas yra ir savininkas, tada jis reikalauja labai didelio rezultato. Tuo tarpu didelė tarptautinė kompanija gali užtikrinti ir papildomas garantijas, susijusias su sveikatos draudimu, ir papildomus kitus bonusus. Viešajame sektoriuje net ir tų papildomų galimybių yra gerokai mažiau.“
Sunkiausia pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus
Pasak Ž. Simonaitytės, pritraukti jauną žmogų dirbti institucijoje tikrai nėra sunku, nes yra žmonių, kurie kaip tik teikia prioritetą darbo viešajam sektoriui, mato kitokias naudą taip prisidėdami prie valstybės valdymo. Į valstybės valdomas įmones nesunku pritraukti ir žemesnę kvalifijaciją atitinkančius kandidatus, sako E. Latyšovič. Vis dėlto problemų kyla, kai kalbama apie kandidatus, kuriems keliami aukštesni reikalavimai.
Jos teigimu, valstybės valdomos įmonės gali pasiūlyti ambicingus tikslus ir prasmingus projektus, tačiau jiems vykdyti tiesiog neranda žmonių.
„Reikia keisti tą situaciją, nes kuo toliau, tuo labiau valstybės valdomos įmonės pralaimi privačiam sektoriuj. Tyrimas rodo, kad negalėdamos užtikrinti rinkos vidurkį atitinkančio atlyginimo, jos pralaimi“, – sako pašnekovė.
Darbuotojams rūpi ne tik atlyginimas
Ž. Simonaitytė sako, kad nors prieš keletą metų persivilioti darbuotoją iš tarptautinių kompanijų buvo labai sudėtinga, situacija keičiasi.
„Kadangi dirbame audito sferoje, mūsų pagrindiniai konkurentai dėl naujų darbuotojų yra tarptautinės penkios kompanijos. Prieš keletą metų mums persivilioti darbuotoją ar net konkuruoti dėl studento, baigusio tam tikros srities studijas, buvo labai sunku, bet rodant savo institucijos atvirumą, norą dalyvauti, papildomas galimybes, kurias galime suteikti, dabar turime žmones, kurie nori ateiti pas mus iš tarptautinių kompanijų, ir mato daugiau naudų“, – pasakoja valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.
Paklausta, kodėl bendras darbo užmokestis viešajame sektoriuje didesnis nei privačiame, Ž. Simonaitytė sako, kad taip yra todėl, kad viešajame sektoriuje yra daugiau žmonių, kurių kvalifikacija yra aukštesnė arba kuriems reikalinga aukštesnė kvalifikacija.
„Viešajame sektoriuje žymiai mažiau darbuotojų, kurie gali dirbti už minimalų darbo užmokestį ir kuriems iš viso nereikalinga jokia kvalifikacija. Dėl to natūralu, kad ten vidutinis darbo užmokestis turi būti didesnis, ir kai tą suvokiame, tai skirtumas atrodo labai mažas. Mes kalbame apie žmones, kurie atsakingi už teisės aktų rengimą, už politikos formavimą, įgyvendinimą“, – aiškina Ž. Simonaitytė.
„Jeigu paimtume tik tuos privataus sektoriaus aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, tada statistika parodytų, kad privačiame sektoriuj atlyginimai tikrai didesni“, – priduria ji.
Vis dėlto, anot jos, siekiant pritraukti daugiau darbuotojų, konkuruojama ne tik atlyginimo dydžiu.
„Jau dabar viešajame sektoriuje mes turime nuotolinio darbo ar lankstaus darbo galimybes, kas privačiame sektoriuje savaime suprantamas dalykas. Reikia sparčiau judėti ir kalbėti ne tik apie atlyginimus, bet ir kitus dalykus kurie motyvuoja darbuotojus“, – mano Ž. Simonaitytė.
