„10-15 mln. eurų (...). Paskui didėtų, nes tų automobilių skaičius didėtų. Pati didžiausia suma prasideda jau po 5 metų, iki 100 mln. gali siekti“, – BNS sakė Kęstutis Mažeika.
Jo teigimu, dėl mokesčio dydžio kol kas nėra apsispręsta, tačiau preliminariai siūloma, kad už daugiau nei 130 gramų CO2 kilometrui išmetančius automobilius reikėtų mokėti 20 eurų per metus, o viršijus šį rodiklį, būtų taikomas koeficientas, tačiau dėl jo dar nėra apsispręsta.
„Dar nėra apibrėžta, bet modeliuojame ir žiūrime, kad tai būtų kuo efektyviau ir kad tai žmones paskatintų, o nebūtų kažkokia papildoma nereikšminga minimali rinkliava, kuri nesuteikia motyvacijos pasirinkime“, – teigė K. Mažeika.
Planuojama, kad apmokestinti bus naujai į Lietuvą įvežami automobiliai, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta virš 130 gramų CO2 kilometrui, tačiau K. Mažeika sako, kad šis rodiklis dar gali būti padidintas, jei tam bus politinės valios.
Pasak ministro, iš mokesčio gautomis pajamomis būtų finansiškai skatinama pirkti mažiau taršius automobilius.
Vyriausybės balandį patvirtintame Nacionaliniame oro taršos plane numatoma, kad paskata vienam žmogui galėtų siekti 1000 eurų, o iš viso tam iki 2021 metų būtų skirta 30 mln. eurų.
„Dabar svarbu įvertinti, kaip tas mechanizmas veiks, koks bus susidomėjimas, o tada galėsime pratęsti ir galbūt netgi ateityje padidinti iš sumokamo taršos mokesčio“, – sakė ministras.
Anot jo, jei priemonė pasirodys neveiksminga, bus ieškoma kitų būdų, kaip paskatinti žmones persėsti į mažiau taršius automobilius.
„Tada galbūt yra galimybė skatinti kompensuojant PVM, arba diegti elektromobilių pakrovimo stoteles, kad būtų patogu plėsti tinklą. Tų priemonių yra įvairių“, – sakė K. Mažeika.
K. Mažeika BNS teigė, kad taršos mokesčio projektas Seimui bus pateiktas kartu su kitų metų biudžeto projektu.
Premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, jog mokestis bus įvestas nuo 2020 metų.
Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius.