Reikia praktikos, įmonių ir tėvų įsitraukimo
Tarptautiniame Europos verslumo ugdymo forume didelis dėmesys skirtas tyrimams ir verslumo ugdymo poveikio pristatymui. Tiek pasaulinio lygio verslo atstovai, tokie kaip „Fedex“, „EY“, „Nestle“, tiek Europos parlamento nariai pabrėžė, kad XXI amžiuje skirtingais gyvenimo etapais žmonės turės skirtingus darbus ir svarbu jaunus žmones ruošti ne tik konkrečiam darbui, profesijai, tačiau suteikti kompetencijų, kurios užtikrina galimybę įsidarbinti, keisti ir kurti darbus.
Lietuvos „Junior Achievement“ direktorės Andželikos Rusteikienės teigimu, šiandien mokinių neberuošiame dirbti konkretaus darbo 20 metų, nes pastoviausias šiuolaikinio pasaulio dalykas yra nepastovumas.
„Šiandien mokinius ruošiame mokytis visą gyvenimą, mąstyti kūrybiškai, kritiškai, nebijoti imtis rizikos, gebėti dirbti komandoje, susitarti, pasitikėti savimi. Visa tai yra antrepreneriškas mąstymas, šiuolaikinio amžiaus žmogaus turtas, kurį jis atsineša su savimi į gyvenimą, – sakė A.Rusteikienė – Turime nebijoti pasakyti, kad norime užauginti versliai mąstančią kartą, kartą kuri yra drąsi, norinti kurti, imli inovacijoms, besimokanti visą gyvenimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie verslumą, neturime galvoti, kad tai būdinga tik verslininkams, kalbame ir apie intraprenerystę (verslumą darbovietės viduje), kurios šiandien ieško kiekviena organizacija tarp savo darbuotojų. Darbdaviai tikisi, kad jų darbuotojai bus iniciatyvūs, atsakingi, gebantys dirbti komandoje.“
Į forumą keliavusi ekonomikos ir verslumo mokytoja Vaida Valiuvienė teigia, kad konferencija buvo labai vertinga visomis prasmėmis. Daug joje paminėtų ugdymo būdų Lietuvoje jau taikome, tik, deja, ne visose mokyklose ir ne su visais vaikais. Konferencijos metu pateikta daug tyrimų ir akcentuota tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą svarba.
„Europos verslumo forume kalbėjusi profesorė emeritė akcentavo, kad verslumo ugdymas turi prasidėti mokykloje ir kuo anksčiau. Svarbus tėvų įsitraukimas, kad jie skatintų, motyvuotų, bendrautų su savo vaikais, taip pat integruoti verslumo mokymą į kitas pamokas“ – pastebi viena iš keliavusių mokytojų, Vaida Valiuvienė.
Moksleivių bendrovėje atsiskleidžia tiek tyrėjai, tiek pardavėjai
Mokytojos teigimu, kai moksleiviams leidžiama paragauti verslininko „duonos“, jie išsikelia konkretų tikslą ir jo siekia, kaskart vertina, ar pavyko, ar ne. Jei ne – ką dar reikėtų patobulinti, kad pavyktų?
Būtent praktinė veikla, motyvuoja vaikus ir jų rezultatai pagerėja ne tik verslumo ar ekonomikos pamokose.
„Verslumo ugdymas turėtų būti integruotas į kitus dalykus, tačiau turi būti ir atskira verslumo pamoka, būtent praktiniam darbui turi būti skiriama daugiau laiko. Per praktiką moksleiviai gali „pačiupinėti“ kokį nors darbą. Taip pat įmonės, veikiantys verslai aktyviau bendrauja su programoje dalyvaujančiu jaunimu, parodyti, kaip reikia kažko siekti. Trumpiau tariant, reikia praktikos, praktikos ir dar kartą praktikos. Vaikai daugiau suvokia per praktiką“, – dėstė V.Valiuvienė.
Mokytoja pripažino, kad moksleivių būna įvairių charakterių ir polinkių, teoretikų ir praktikų, tačiau plėtojant mokomąją mokinių bendrovę vienas jų gali atlikti tyrimus, kitas – pardavinėti produktą.
„Tiek pardavimų, tiek technologijų, tiek amatų – visko reikia. Efektyviausia kai į šį ugdymą įsitraukia labai skirtingų sričių įmonės“, – sakė V.Valiuvienė.
Ji pridūrė, kad džiaugiasi už Lietuvos komandą „Bioras“ ir visiems moksleiviams linki kuo daugau tokių tarptautinių patirčių.
Verslumo ugdymas šiandien ir rytoj
Kita iš Lilio parvykusi mokytoja, Inga Niuniavaitė teigė, jog iš tokio tipo renginių visuomet parsiveža tik pačius geriausius įspūdžius. Tokiuose renginiuose pasisemiame naujų idėjų, dalinamės gerąją patirtimi su kolegomis, susipažįstame su atliktais tarptautiniais tyrimais.
„Mokant verslumo pagerėja moksleivių įsitraukimas, aktyvumas, pasikeičia netgi tarpusavio bendravimas – į gerąją pusę. Matome, kaip jie kuria mokomąsias bendroves ir kaip į jas įsitraukia.“, – sakė I.Niuniavaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje verslumo ugdymas auga, tačiau vis dar reikia „labai intensyviai visur belstis“, kad mokytojams pavyktų įrodyti tokio pobūdžio pamokų naudą. Pašnekovė taip pat pridūrė, jog forume skambėjusius pranešimus turėtų išklausyti ne tik mokytojai, tačiau ir mokyklų vadovai, verslininkai, švietimo srityje dirbančių įstaigų vadovai bei politikai.
„Mokytojai jau daro daugelį dalykų, Lietuvoje galime didžiuotis tiek mokytojų, tiek jų kuruojamų mokslevių pasiekimais. Tačiau suvokimas apie verslumo ugdymo svarbą turi ateiti pirmiausia iš mokyklos administracijos, tuomet – iš Švietimo ministerijos. Nes ilgai dirbti iš idėjos – negali. Tik suvieniję jėgas galime pasiekti geriausią rezultatą “ – sakė I. Niuniavaitė.
Mugėje – aplinkosaugos problemas sprendžiantys produktai
Be to, kad verslumo ugdymas suteikia moksleiviams reikiamų įgūdžių, jie vis dažniau savo produktais ar paslaugomis renkasi spręsti kokią nors globalią aplinkosauginę ar socialinę problemą taikydami inovacijas.
„Europos mokomųjų bendrovių mugės nugalėtoja, Turkijos komanda „Entella“, pasiūlė sprendimą vandens valymui nuo šiukšlių atliekų. Komanda sukūrė cilindrinį filtrą „Mareen“, kuris padeda kaupti ir šalinti atliekas vandenyne ir kituose vandens telkiniuose. Sutinku – gal idėja ir nėra nauja, tačiau šiame konkurse laimi ne idėja. Čia vertinama tai, kiek ir ko moksleiviai išmoko kurdami šį verslą, jų turimi ryšiai, komandinis darbas, padarytos klaidos, rasti tinkami sprendimai“, – sakė I.Niuniavaitė.
Mokytoja teigė tokiose mugėse pasisemianti šviežių idėjų, vėliau jomis pasidalina su mokiniais.
„Mokiniai lieka nustebę, kaip kartais iš visiškai paprasto dalyko galima padaryti puikiausią verslą, netgi laimėti apdovanojimą Europoje, – šypsosi I.Niuniavaitė. – Komanda iš Švedijos „Raw Straw“ šiemet gavo apdovanojimą. Mokiniai iš natūralių šiaudų gamina vienkartinius gėrimų šiaudelius ir tokiu būdu siūlo atsisakyti plastikinių šiaudelių.“
