„Žinių radijo“ eteryje kalbėta, kad bulvės išlieka labiausiai brangstančiu maisto produktu. Per metus jų kaina padidėjo 66 proc. Brangsta ir kiti maisto produktai.
Kainų palyginimo portalas „Pricer” įkūrėjas nurodo, kad lygina du produktų krepšelius – pigiausių ir žinomiausių prekių ženklų.
„Tendencija nuo praeitų metų pradžios yra pakankamai nedėkinga, nuosekliai kainos auga. Galbūt paguoda ta, kad birželio mėnesį, krepšelis kainavo šiek tiek brangiau ir liepą turime nedidelę korekciją. Jei kalbėti apie produktus, turime rekordininkę bulvę, jei lyginti metai iš metų, šviežios bulvės praeitais metais kainavo 0,42 Eur/kg, šiais metais bulvių vidurkis – 70 centų. Jei birželį lygintume su praeitų metų birželiu, tas kainų skirtumas dar įspūdingesnis atrodytų, nes praeitais metais dar turėjome seno derliaus bulvių, o šiemet jau pasibaigę buvo.
Paprastai bananai vasarą atpinga, šiemet atpigo, bet gerokai mažiau nei praeitais metais. Matyt, buvo didesnė konkurencija, pomidorai brangesni šiais metais ir tie skirtumai dideli, kalbame apie 40–50 proc. (…) Brangsta kiauliena, net beveik 34 proc. Matome tam tikrus pokyčius ir duonoje, ryžių kategorijoje. Iš tikrųjų prognozuojame, kad šis ruduo bus pakankamai įspūdingas kainų pokyčių prasme ir tame yra ne tik žaliavų kainų pokyčiai, bet ir daugiau visokių dedamųjų“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Pasak jo, pasibaigus Vyriausybės planams daryti įtaką kainų augimui, prekybos centrai atsipalaidavo ir dabar leidžia sau kelti kainas.
„Pricer“ tyrimas rodo, kad stipriausiai brangsta bulvės, bananai, pomidorai, kiauliena, duona, ryžiai, pomidorų sultys, pigiausias cukrus, karštai rūkyta nugarinė, sviestas, kefyras, kiaušiniai, vištiena. O pinga ne tokios svarbios prekės – šokoladas, obuoliai, pigiausia arbata.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai pirkinių krepšelis per metus pabrango apie 7 proc.
„Jeigu žmogus vartoja daugiau mėsos, jo krepšelis dar labiau pabrango, nes kiauliena ženkliai brango. Tai 7 proc. yra statistinis vidurkis, o kiekvienas individualiai galėtų pastebėti ir kitokius skaičius, net ir įspūdingesnius“, – kalbėjo A. Vizickas.
Daržovių augintojų asociacija: sausra padarė savo
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė „Žinių radijui“ teigė, kad lietuviškų bulvių turėtų užtekti visam sezonui.
„Bet ta rinka tokia įdomi, kiekvienais metais savotiška ir supirkimo kaina, Lietuvos ūkininkai nelabai daro įtaką. Didžiausią įtaką daro lenkų ir olandų ūkininkai“, – kalbėjo ji.
Anot jos, šiemet didėjo ir bulvių supirkimo kaina. Tam įtakos turėjo sausra
„Prekybos centruose kaina, kuri yra, nėra ta, kurią gauna ūkininkas. Jis tiek negauna, kiek yra prekybos centruose, nes ūkininkai įtakos kainodarai nedaro. O supirkimo kainos taip drastiškai neauga, bet šiemet juos didesnės nei 2018 metais. Tai ir ilga sausra pavasarį savo padarė. Ankstyvos bulvės jos vis tik neužaugo tokio diametro kaip turėjo, buvo daug smulkesnės, gerokai mažesnis derlius, dėl to ir ta kaina didesnė“, – teigė ji ir patikino, kad ir kitų daržovių Lietuvos daržininkai turės pakankamai aprūpinti Lietuvos rinką.
Galimas šioks toks lietuviško pieno deficitas
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pasakojo, kad galvojų augintojai iš tiesų išgyvena ne patį geriausią laikotarpį Lietuvoje, pieno supirkimo kainos daug mažesnės nei kaimyninėje Lenkijoje, trūksta kooperacijos.
„Eilę metų pieno kainos Lietuvoje krenta, tai ir Europos pieno krizė turėjo įtakos. Kaimyninėse šalyse pieno supirkimo kaina žymiai didesnė nei Lietuvoje. Lenkijoje džiaugiasi, kad kainos didėja, kainų vidurkis nesmuko, vidutiniškai apie 28 centus pieno supirkimo kaina. Žada ir kilti. Nes Lenkija ketvirta Europoje ir dvylikta pasaulyje pagal pieno gamybą“, – pasakojo jis.
Anot jo, pieno ūkiui reikalinga daug didesnė parama. Dabar jau prioritetas Lietuvoje skirstant paramą nebe augalininkystės ūkis, bet pieno ūkio vystymąsis.
„Bet procesas pavėluotas, bus sunku atstatyti pieno ūkio, gyvulininkystės augimą Lietuvoje“, – sako jis ir pridėjo, kad valstybei daug naudingiau pardavinėti galutinį produktą, o ne pašarus.
Jis nurodė, kad pagaminto pieno apimtis šiek tiek mažėja. Paklausus jo, ar visgi bus lietuviško pieno deficitas, jis nurodė, kad šioks toks bus.
„Didelio deficito nebus, šiek tiek bus to deficito, bet turime pirmiausia savo rinką aprūpinti pieno produktais ir stipriai orientuotis į eksportą, konkuruojant su kitomis valstybėmis, su kuriomis galbūt negamina tiek daug pieno produktų“, – teigė A. Svitojus ir pridėjo, kad su lenkais reikia ieškoti kooperavimosi taškų.
