„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje skaičiuojama, kad daugiau nei penktadalis smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių, susidūrusios su vėluojančiais pirkėjų mokėjimais, atsidūrė padidintos rizikos lauke, o Prancūzijoje net ketvirtadalis bankrotų yra susiję su sąskaitų apmokėjimo problemomis. Mūsų šalies mastu tokia statistika nerenkama, bet bendraudami su klientais žinome, kad laiku neapmokėtos sąskaitos jau ne vieną verslininką privertė susidurti su plėtros kliūtimi, darbuotojų skaičiaus mažinimu arba apskritai pasitraukimu iš rinkos. Ypač dėl to kenčia smulkaus ir vidutinio dydžio verslai, kurie paprastai turi silpnesnes derybines galias prieš didžiuosius pirkėjus dėl mokėjimo terminų ir nenori gadinti su jais santykių“, – pranešime cituojamas Paulius Jauga, faktoringo bendrovės „Factris“ vykdantysis direktorius.
Atsiskaitymo terminų nepaisoma
Kreditų draudimo bendrovė „Atradius“ skaičiuoja, kad ilgiausi vidutiniai sąskaitų apmokėjimo terminai Vakarų Europoje fiksuojami Graikijoje (apie 52 dienos), Ispanijoje (45), Italijoje (44), o trumpiausi – Vokietijoje (apie 22 dienos), Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 24). Tiksliau, tokių terminų įmonės prašo, bet realiai su jomis atsiskaitoma vėliau. Štai, Italijoje atsiskaitymas gali išsitęsti net iki 74, Graikijoje – iki 61 dienos.
Apskritai Vakarų Europoje per 90 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių susiduria su vėluojančiais apmokėjimais. Žvelgiant į skirtingus sektorius, ilgiausiai sąskaitų apmokėjimų turi laukti gamybos, didmeninės prekybos įmonės. Greičiau atsiskaitymų sulaukia paslaugų įmonės.
„Remdamiesi mūsų turimais duomenimis, matome, kad vidutinis Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitų apmokėjimo terminas, yra 52 dienos. Dažnai racionalūs apmokėjimo terminai aprašomi tik dokumentuose , o praktiškai atsiskaitymai išsitęsia iki kelių ir daugiau mėnesių. Vėlavimai neretai priklauso nuo sektoriaus specifikos. Pavyzdžiui, stambios transporto ar ekspedijavimo įmonės dažnai skaičiuoja sąskaitos apmokėjimo terminą ne nuo sąskaitos išrašymo, o nuo dokumentų gavimo datos. Įmonės, dirbančios su valstybiniais ar europiniais projektais, sutartyse dažnai turi sąlygą, jog mokėjimai bus vykdomi per sąskaitos terminą, jei bus gautas mokėjimas iš europinių lėšų, – vardija pavyzdžius P. Jauga. – Be to, ne retai vėlavimais tiesiog piktnaudžiaujama. Pirkėjai randa pasiteisinimų, kad pasigedo lydinčiųjų dokumentų, laukia originalių dokumentų, projektų vadovai vis dar nepateikė sąskaitų buhalterijai, už mokėjimus atsakingi asmenys atostogauja, negavo pinigų iš užsakovo, įplaukos gaunamos mėnesio gale ar pradžioje, todėl iki to laiko negali apmokėti ir pan.“
Anot jo, dažniausiai su vėluojančiais apmokėjimais susiduria statybos, statybinių medžiagų pardavimo, statybinės įrangos pardavimo ar nuomos, didmeninės prekybos ar konsultacine veikla užsiimančios įmonės.
„Dažniausios vėluojančių apmokėjimų pasekmės, įvardijamos ir Lietuvos, ir Europos įmonių, yra apyvartinių lėšų trūkumas dėl augimo, atsiradusios papildomos administracinės išlaidos, pajamų praradimas ir su tuo atsirandančios likvidumo problemos, sustojusi plėtra. Visa tai neabejotinai prisideda ir prie kur kas platesnio masto neigiamų pasekmių – lėtėja ekonomikos augimas visos šalies mastu“, – sako „Factris“ vykdomasis direktorius.
