Balsavime vyravo sumaištis

Praėjusi savaitė Europos Parlamente (EP) buvo itin karšta. Parlamentarai ėmėsi vilkikų vairuotojų darbo sąlygas reglamentuojančio mobilumo paketo, kuris atgarsių sulaukė ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio žiniasklaidoje.

Vilniuje viešėjęs B. Eickhoutas pasakojo, kad mobilumo paketas EP buvo itin jautri tema, sukėlusi begalę aršių diskusijų.

„Aš žinau, kad kai kurių šalių nariai norėjo apsaugoti savo rinkas, todėl buvo nesutarimų“, – nuotaikomis apie balsavimą dalinosi politikas. Nepaisant to, anot jo, svarbiausia užtikrinti, kad su visais vairuotojais Europoje būtų elgiamasi vienodai.

„Tai nereiškia, kad jie visi turi uždirbti tiek pat, bet bent turi turėti tas pačias galimybes, kad jei atvyksti į kitą šalį, jie su tavim elgiasi taip pat“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad ne mažiau svarbu ir tai, kada ir kaip vairuotojai ilsisi.

Jo nuomone, Europoje vairuotojai pernelyg išnaudojami ir su tuo reikia kovoti.

„Visgi skirtingi poreikiai, požiūriai ir norai šią diskusiją EP pavertė labai sudėtinga. Tai buvo chaotiška.

Diskusija buvo tokia milžiniška, kad grįžti į plenarinį posėdį mes ketinome keliskart. Galiausiai, plenariniame posėdyje mes balsavome be komiteto pozicijos, nors taip nutinka ypač retai“, – sakė B. Eickhoutas.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad kai kurie europarlamentarai galimai net nesuprato, už kokius mobilumo punktus tiksliai buvo balsuojama, politikas tokią informaciją neigė.

Kaip pasakojo, kad būtų lengviau dirbti, mobilumo paketas buvo sugrupuotas dalimis ir tai lėmė, kai kurių narių nepasitenkinimą.

Visgi pagrindinis aistras įžiebusio mobilumo paketo tikslas, anot B. Eickhouto, yra tas, kad kiekvienoje šalyje vairuotojas už tą patį darbą turėtų gauti tokį patį atlyginimą. Tarkime, jei vairuotojas vyksta reisui į Olandiją, jam būtų mokamas tos šalies minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) už tą laikotarpį, kurį jis praleidžia toje šalyje.

„Mes atnaujinome visą paslaugų įstatymą, kad būtume tikri, jog nėra vietos piktnaudžiavimui, nes mes matome, kad kai kurios kompanijos tai daro“, – tikino jis.

Patuštins kišenes verslui

Tai, kad mobilumo paketas ir vairuotojų socialinės garantijos turės kainą, kurią gaus susimokėti verslininkai, B. Eickhoutas neneigė.

„Taip, kai kurioms kompanijoms reikės pradėti mokėti daugiau už tą (socialinę – DELFI) apsaugą. Bet ar tai situaciją daro neteisinga? Gal kaip tik ankstesnė situacija nebuvo gera ir tai liečia ne tik Lietuvos kompanijas.

Taip pat yra olandų kompanijų, kurios naudojasi lietuvių vairuotojais ir jiems siūlo labai prastą socialinę apsaugą, kad kompanija uždirbtų daugiau pinigų“, – sakė politikas.

Bas Eickhout

Specialistams prognozuojant, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas dėl priimto mobilumo paketo gali sumažėti per šešis punktus, B. Eickhoutas tikino, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei BVP augimas.

Tiesa, kalbant apie euroskeptines nuotaikas, jos Lietuvoje, pasak politiko, gali atsirasti tik tuo atveju, jei patys Lietuvos politikai nepaaiškins, kas tiksliai vyksta.

„Politikai turi paaiškinti, dėl ko visa tai daroma. Ir tai ne politinė kova tarp centrinių ir periferinių ES šalių, nes taip gali atrodyti iš šono.

Manau, kad Europa gali daugiau nei skatinti rinką. Ji kartu gali gerinti ir socialinę apsaugą“, – aiškino B. Eickhoutas.

Sukritikavo Theresa May

Politikas taip pat pritarė, kad ES šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius savo laikus, o šiuo metu EP nemažai dėmesio skiriama ir skandalingajam „Brexit“ procesui.

„Jeigu nuvyktumėte į EP, vis dar didelė dalis žmonių sakytų, kad nori užkirsti kelią „Brexit“. Jeigu mes galėtume jį atšaukti, tai būtų geriausias sprendimas visiems – tiek britams, tiek Europai“, – apie JK išsiskyrimą su ES sakė B. Eickhoutas.

Jo nuomone, sumaištis, kuri trunka nuo tada, kai JK nubalsavo palikti ES, šiandien vis dar vyksta dėl to, nes „Theresa May bando sulipdyti JK pasitraukimo susitarimą siekdama patenkinti savo pačios partiją.„

„Manau, kad tai ir yra didžiausia problema. Ką ji (T. May – DELFI) padarė blogai nuo pat pradžių, tai ji neatsivėrė leiboristų partijai, jai ji nebuvo svarbi.

Theresa May

Gaila, tačiau manau, kad britų politinė sistema nėra sveika, kai yra dvi didelės grupės, partijos, kurios dominuoja ir nekenčia viena kitos bei visiškai nebendradarbiauja“, – kritikos JK premjerės valdymui negailėjo B. Eickhoutas ir sakė, kad iki šiol susitarimais buvo siekiama suvienyti tik pačios T. May partiją.

Kaip aiškino, Europa tikrai bandė sekti JK reikalavimus ir susitarti, tačiau nusileisti turėtų ir britai.

„Pagaliau, po trijų metų, praėjusią savaitę T. May suprato, kad turi dirbti ir su kita partija, ne tik su sava, bet, sakyčiau, šiek tiek pavėlavo.

Ji paskutiniu momentu nusprendė keisti savo strategiją. Jei tai būtų įvykę prieš trejus metus, šiandien turėtume visai kitokią diskusiją. Manau, turėtume švelnesnę „Brexit“ versiją, nes ją palaiko leiboristai“, – sakė jis.

Pateikė prognozes dėl „Brexit“

Paklaustas, kaip, galiausiai, jo manymu susiklostys derybos, jis prognozavo, kad terminas dar kuriam laikui bus atidėtas.

„T. May paprašys daugiau laiko ir, manau, kad bus sunku pasitikėti, kad tas laikas būtų išnaudotas tinkamai. Ji turės pagrįsti, kaip tą laiką panaudos. Atidėjimui neturėtų būti skirtas ilgas laikotarpis, bet nenustebsiu, jei jiems jo reikės dar“, – situaciją komentavo politikas.

Visgi, jei JK išstojimas iš ES bus pratęstas, britai ir toliau išliks ES dalimi, o tai reiškia, kad jie turės organizuoti ir EP rinkimus, vyksiančius jau gegužės mėnesį.

„Kiek žinau, kai kurios JK partijos tam jau ruošiasi. Kai kurie JK dabartiniai EP nariai jau dabar iš partijų sulaukia laiškų, ar norėtų kandidatuoti dar vienai kadencijai“, – pasakojo B. Eickhoutas.

Visgi didžiausias netekimas Europai, susijęs su JK, pasak politiko, bus geopolitinis.

„Jeigu lyginsimės su JAV, Rusija, Kinija, Indija, mes esame labai mažos šalys, o Europa savo balsą turi tik tada, jei mes dirbame kartu.

Be britų mes prarasime nemažai geopolitinės įtakos, o to žmonės dažnai neįvertina“, – aiškino jis ir teigė, kad britai ES ne mažiau svarbūs ir ekonomiškai, todėl tarpusavyje išliks tam tikri vidinės prekybos susitarimai.

„Nesaugumas JK kainuos plėtrą ir vystymąsį, o tai yra energijos ir pinigų išmetimas, tačiau jie taip patys pasirinko.

Britai į ES visada turėjo savitą požiūrį. ES yra politinė sąjunga, tačiau britai į mus žiūrėjo kaip į prekybos centrą. Todėl jie niekada neprisijungė prie euro, prie Šengeno erdvės, nes jiems niekada nepatiko bendradarbiavimas su likusia Europa, išskyrus prekybos centro“, – sakė jis.

Britams pasitraukus iš ES, anot jo, bus galima plačiau diskutuoti ir apie tolimesnę ES ateitį.

Įvertino Junkerio darbą

Baigiantis dabartinio Europos Komisijos (EK) pirmininko Žano Klodo Junkerio kadencijai, B. Eickhoutas sutiko įvertinti ir jo nudirbtus darbus.

„Jis yra labai įdomus žmogus, bet aš manau, kad kai Junkeris, prieš pradėdamas kadenciją, prieš 5 metus, sakė, kad tai bus paskutinio šanso EK, jis naudojo skambius žodžius, tačiau, atsiprašau, bet aš paskutinius 5 metus tų pastangų nemačiau“, – pats kandidatuojantis į EK pirmininkus sakė politikas.

Jo nuomone, Junkeris žengė keletą žingsnių link ekonominio šalių bendradarbiavimo, tačiau nelabai gilinosi į euro, kaip valiutos, ateitį.

Jean-Claude Juncker

„Manau, kad Junkeris gerai pasirodė kalbant apie šalis nares, bet kartais jis turėjo labai keistų prioritetų ir tai, kas man tikrai labai nepatiko, kalbant apie Junkerį, yra tai, kad jis jau kurį laiką politizavo tam tikrus įstatymus“, – nuomone dalijosi B. Eickhoutas.

Jo pateiktas pavyzdys buvo susijęs su Vengrija.

„Jūs galite sakyti ką norite, bet Vengrijoje, kalbant apie korupciją, yra tikrai prasta situacija ir EK nesiėmė jokių veiksmų, nes Viktoras Orbanas (Vengrijos ministras pirmininkas – DELFI) yra toje pačioje politinėje partijoje, kaip Junkeris.

Dabar tą patį matome Bulgarijoje, ten yra didžiausia korupcija Europoje ir aš manau, kad jeigu ir yra šalis, kuri kažką padarė, kas susiję su korupcija, tai Lietuva“, – kalbėjo B. Eickhoutas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (96)