"Tai yra gėdinga, kada Tibetas su Kinijos Vyriausybe vykdo derybas dėl taikos konsensuso, o mes bijome, kad kažkam neįtiksime. Kaip tik mums reikia dalyvauti ir tą procesą stimuliuoti. Man nesuprantamas kai kurių valdybos narių požiūris. Juk daug kalbame apie siekius būti regiono lyderiais. Kongreso organizatoriams reiks pasakyti, kad negaliu dalyvauti dėl Lietuvos pareigūnų gėdingos pozicijos", - BNS penktadienį sakė E.Vareikis.
Jis yra Seimo Tarparlamentinių ryšių Tibeto rėmėjų grupės pirmininkas. Seimo užsienio reikalų komitetas buvo pritaręs E.Vareikio komandiruotei į Edinburgą.
Pasak E.Vareikio, Seimo valdyba galėtų dar pakeisti savo sprendimą.
Į lapkričio 17-20 dienomis vyksiantį ketvirtąjį pasaulinį Tibeto rėmėjų parlamentarų kongresą Edinburge atvyks ir tremtyje Indijoje veikiančios Tibeto vyriausybės vadovas Dalai Lama bei daug įvairių pasaulio šalių parlamentarų.
Antrasis toks pasaulinis kongresas vyko Lietuvoje. Seimo pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas teigė manąs, kad Tibeto problemos iš esmės neliko, nes apie ją "neskelbia nei spauda, nei Europos televizija".
"Mes turime informacijos, kad Tibetas neturi pretenzijų Kinijai. Eina tokios kalbos. Nesigirdi, kad Tibetas ryškiai reikštųsi", - BNS penktadienį sakė A.Pekeliūnas.
Paklaustas kokiais diplomatiniais kanalais gaunąs tokių "žinių", A.Pekeliūnas atsakė, tokią nuomonę susidaręs stebėdamas žiniasklaidą. "Ir jūs sekate ir aš, Europos televizija gal metai, gal mažiau niekas nebekalba šita tema. Ten vyksta poslinkiai, kam ten kištis", - aiškino A.Pekeliūnas.
Be to, pasak Seimo pirmininko pavaduotojo, "Kinija yra didelė valstybė, gal nereikia jos erzinti". "Juk Lietuvos verslininkų, prekiaujančių su Kinija yra daug daugiau, nei tų, kuriems rūpi Tibeto problema", - sakė A.Pekeliūnas.
A.Pekeliūnas šio Seimo kadencijos pradžioje yra buvęs Europos reikalų komiteto pirmininku. Tačiau po kai kurių A.Pekeliūno viešų pasisakymų užsienio politikos, Europos Sąjungos klausimais, suabejojus "valstiečio" kompetetingumu užimti šias pareigas, A.Pekeliūnas iš minėtų pareigų buvo priverstas atsistatydinti.
A.Pekeliūnas penktadienį teigė, jog Seimo valdybos sprendimą neapmokėti E.Vareikio komandiruotės į kongresą Tibeto klausimais Edinburge palaikė valdybos nariai - Seimo valdančiosios daugumos atstovai, tarp jų ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas bei Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas.
Tokiam sprendimui nepritarė seimo opozicijos atstovai valdyboje - konservatorius opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Liberalų frakcijos narys Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Seimo pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno aiškinimu, valdyba nepritarė E.Vareikio komandiruotei į kongresą Tibeto klausimais, nes pastaruoju metu apskritai nutarta mažinti Seimo narių komandiruočių į užsienį skaičių.
Paklaustas, ar šiuo atveju nebūta kitų - politinių motyvų, Č.Juršėnas BNS pripažino, jog tokių politinių motyvų šiuo atveju galima įžvelgti. "Galima būtų tokių politinių motyvų įžvelgti prisimenant kad ir tą faktą, kad mūsų dešinieji kolegos dar 1991 m., kai Kinija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, pasisakė už Kinijos treritorinį integralumą", - aiškino Č.Juršėnas.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sakė buvęs "priblokštas ir pasibaisėjęs" Seimo vieno vadovų A.Pekeliūno dėstytais argumentais.
Anot A.Kubiliaus, A.Pekeliūnas valdybos posėdyje klausė "kas yra Dalai Lama ir kokia iš jo nauda Lietuvai?" "Tiesiog pasibaisėjau ir pamačiau, koks provincialus mentalitetas vyrauja Seimo vadovybėje, matant ir tai, kaip išsižadama 9-ojo dešimtmečio laisvės idealų", - sakė A.Kubilius.
"Toks sprendimas priimtas valdančiosios daugumos balsais ignoruoja mūsų valstybės suintersuotumą dalyvauti tarptautinuose procesuose, tarptautinės bendrijos pastangose atvirai diskutuoti Tibeto klausimais, skatinant ne ultimatumų, o atviro dialogo tarp abiejų šalių kalbą. Manau, kad seimo vadovams iš valdančiosiso daugumos šiuo atveju pritrūko principingumo", - teigė G.Steponavičius.
A.Pekeliūno dėstomais argumentais stebėjosi ir kitas Seimo Tibeto rėmėjų grupės narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
"Jei dėstysime tokį argumentą, kad Tibetas mums neturi rūpėti, nes suerzinsime Kiniją, tai elgsimės taip, kaip su mumis pačiais buvo elgiamasi, kuomet Lietuva buvo okupuota ir niekas nenorėjo pyktis su SSRS. Tibeto klausimas išlieka ir Lietuva turėtų būti atstovaujama tokiose diskusijoje", - sakė A.Salamakinas.
Tremtyje Indijoje veikianti Dalai Lamos vadovaujama Tibeto vyriausybė siekia savo šalies autonomijos, kurią prarado po Antrojo pasaulinio karo, Kinijai paskelbus Tibetą savo neatskiriama dalimi ir paskyrus savo administraciją.
Oficialusis Vilnius laiko Tibetą neatskiriama Kinijos dalimi, tačiau Lietuvoje veikia nevyriausybinės Tibeto nepriklausomybės rėmėjų organizacijos, o Lietuvos Seime - tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupė, kuriai priklauso 13 parlamentarų.
Lietuvos Vyriausybės nuomone, Tibeto problema turi būti sprendžiama taikiomis priemonėmis derybų su Kinijos vyriausybe būdu.
Europos Parlamentas ir Belgijos parlamentas, JAV Kongresas yra pripažinę Tibetą okupuota šalimi, o Dalai Lamą ir jo vadovaujamą Tibeto vyriausybę tremtyje - teisėtais Tibeto žmonių atstovais.
Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama du kartus lankėsi Lietuvoje - 1991 metais ir 2001-ųjų metų vasarą.
