V.Adamkus pabrėžė, kad "taip pat svarbu užtikrinti mūsų ekonominius interesus šiame projekte".
A.Ruutelis, savo ruožtu, atkreipė dėmesį į pavojų ekologijai, kuris iškils realizuojant šį projektą.
"Pietinėje Baltijos jūros dalyje labai plati akvatorija užteršta cheminiais ginklais. Dalis jų po Antrojo pasaulinio karo paprasčiausiai buvo paskandinta kartu su laivais, - pareiškė jis. - Didžiausią grėsmę šiuo požiūriu kelia apie 1200 kvadratinių kilometrų prie Švedijos ir Lietuvos krantų, kur kaip tik ketinama tiesti dujotiekį".
"Tyrimo darbus ir projekto realizavimą turi atidžiai stebėti visuomenė, būtina pasitelkti mokslininkus. Jame turi dalyvauti visos Baltijos jūros ir Europos Sąjungos šalys", - pažymėjo A.Ruutelis.
Rugsėjo pradžioje Rusijos ir Vokietijos vadovai pasirašė susitarimą dėl dujotiekio, kuriuo į Vakarų Europą ketinama transportuoti Rusijos dujas, tiesimo Baltijos jūros dugnu.
Baltijos šalys ir Lenkija siekė, jog dujotiekis būtų tiesiamas jų teritorija - tokiu atveju jos būtų garantuotos, jog Rusija nepanaudos prieš jas energetinės blokados ar nesiims manipuliuoti kainomis.
Ekspertai mano, kad tiesiant vamzdyną, iškyla reali grėsmė "užlipti" ant čia palaidoto cheminio ginklo, kurio kapinynai išmėtyti po visą Baltijos jūrą.
Įvairių šalių mokslininkai iki šiol nesutarė, ar 60 metų po vandeniu išbuvę ginklai su cheminiu užtaisu vis dar pavojingi, tačiau mano, kad ekologinės nelaimės grėsmė tebėra didelė.
