Pasak G.Šivicko, prie 40 mln. litų pridėjus 11 mln. litų, kurie numatyti lėktuvo įsigijimui kitų metų krašto apsaugos biudžete, bus ieškoma 5-7 metų senumo reaktyvinio lainerio "Boeing 737". Pasak G.Šivicko, lėktuvą planuojama eksploatuoti 25-30 metų.
"Išanalizavę dabartinius poreikius, priėmėme sprendimą pirkti prekę - lėktuvą, o po to skelbti konkursą paslaugai - jo aptarnavimui. Toks sprendimas pagrįstas skaičiavimais, kad ir toliau perkant tik paslaugas - naudojantis užsakomaisiais skrydžiais, per dešimtį metų susidarys naujo lėktuvo kaina", - sakė G.Šivickas.
Viceministro teigimu, skaičiuojama, kad 60 proc. lėktuvo skrydžių bus susiję su karių pervežimu, 40 - oficialių valstybinių delegacijų poreikiams.
Sprendimas dėl skolinimosi lėktuvų parko atnaujinimui praėjusį šeštadienį suderintas per Zokniuose surengtą pasitarimą, kuriame dalyvavo premjeras Algirdas Brazauskas, krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos viceministras G.Šivickas, Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Vitalijus Vaikšnoras, laikinasis KOP vadas pulkininkas leitenantas Artūras Leita.
Planuojama, kad "Boeing" bus priskirtas Karinėms oro pajėgoms ir pažymėtas jų simbolika. Lietuvoje yra nemažai patyrusių "Boeing 737" tipo orlaivių pilotų ir aptarnavimo specialistų. Neseniai privatizuota bendrovė "Fly LAL" (buvusios "Lietuvos avialinijos") jau dešimtmetį naudojasi kelių modifikacijų "Boeing 737" lėktuvais.
Jau kelerius metus svarstomos problemos dėl valstybinio lėktuvo sprendimą pastūmėjo naujos realijos. Pagal NATO reikalavimus uždrausta vežioti karius kartu su kroviniu, kas iki šiol daroma Lietuvos KOP. Be to, nemažai tarptautinių atgarsių sukėlė tai, kad Lietuvos pirmieji asmenys į svarbius vizitus kelissyk vyko užsienio bendrovių lėktuvų užsakomaisiais reisais.
2006-siais Lietuvos KOP planuoja atnaujinti taktinės transporto aviacijos parką ir vietoje trijų pasenusių, savo resursą išnaudojusių sovietinių "An-26" ("Curl" pagal NATO klasifikaciją) įsigyti modernesnių lėktuvų. Naujų lėktuvų įsigijimui, įskaitant jų techninį aptarnavimą ir personalo mokymus, planuojama išleisti 250-300 mln. litų.
Pagal KOP specialistų atliktą studiją, pakeisti "anuškas" savo techninėmis charakteristikomis galėtų turbosraigtiniai EADS koncerno Ispanijoje gaminami "CASA C-295", JAV ir Italijos bendrovių "Lockheed Martin" ir "Alenia" gaminami "C-27J Spartan" bei turboreaktyvinis Ukrainos gamybos "An-74".
"Spartan" aviacijos ekspertai vadina sumažinta "C-130 Hercules" kopija - trumpesnis jo fiuzeliažas, įrengti ne keturi, kaip "Hercules", o du turbosraigtiniai varikliai, dauguma mazgų abiejuose lėktuvuose yra vienodi. "Spartan" be kuro papildymo gali skraidinti 10 tonų krovinį 2,5 tūkstančio km atstumu.
EADS koncerno Ispanijoje gaminami "CASA C-295" fiuzeliažas yra siauresnis, todėl į vidų, skirtingai nuo "Spartan", netelpa standartinis NATO krovinių padėklas, tad krovinys turi būti iš naujo pakuojamas. "C-295" be degalų papildymo gali nuskraidinti 7,5 tonos krovinį maždaug 1350 km atstumu.
Neseniai Lenkijos KOP įsigijo aštuonis lėktuvus "C-295" bei įsirengė šio lėktuvo treniruoklį. CASA lėktuvai yra tūpę ir Zokniuose, juos apžiūrėjo Lietuvos specialistai.
Lietuva kartą jau turėjo vyriausybinį lėktuvą. 1994 metų pradžioje tuometinio prezidento A.Brazausko iniciatyva buvo nupirktas nedidelis 21 metų senumo "Jetstar". Devynių vietų orlaivis, įskaitant atsargines dalis ir lakūnų mokymus, mokesčių mokėtojams kainavo 10 mln. litų, nors rinkoje jo vertė buvo perpus mažesnė. Nuostolingas lėktuvas buvo parduotas 2000 metų sausį už mažesnę nei likutinė vertė kainą.
Spalio pradžioje prezidentas Valdas Adamus ir jį lydinti delegacija į Afganistaną skrido iš Ukrainos bendrovės "Antonov airlines" nuomotu lėktuvu "An-74". Kariniai logistai šį lėktuvą surado per naktį, kai vizito išvakarėse sugedo skrydžiui užsakytas to paties tipo Latvijos bendrovės "RAF Avia" lėktuvas.
Šalies vadovai kiekvienais metais išvyksta į užsienį po 60-70 vizitų. Jeigu lėktuvai nenuomojami, tenka skristi reisiniais lėktuvais.
