Krikščionys tiki, kad gyvenančius pasaulyje ir tuos, kurie baigė savo žemiškąją kelionę, sieja stiprūs bendrystės ir meilės ryšiai. Todėl švęsdami Visus šventuosius tikintieji prašys jų užtarimo ir pagalbos.
Lapkričio 1-ąją minimos šventės ištakos siekia VII amžių. Pirmą kartą šventieji kankiniai buvo prisiminti Romoje, per Marijos visų kankinių karalienės bažnyčios pašventinimo metines.
Šventųjų kankinių šventė buvo švenčiama pavasarį ir tik po kelių šimtų metų perkelta į rudenį ir pavadinta Visų šventųjų diena.
Pasak L. Virbalo, kiekvienam oficialiai paskelbtam šventajam paminėti neužtektų kelerių metų dienų. Jėzuitas yra radęs sąrašą, kuriame išvardyti 4,5 tūkst. šventųjų ir palaimintųjų.
Bažnyčios kalendoriuje šventieji paprastai minimi jų mirties dieną, kuri vadinama gimimo Dievui diena.
