aA
Lietuvos kaimynė turi naują prezidentą. Pirmadienį juo buvo paskelbtas konservatyvios „Teisės ir teisingumo” partijos atstovas, Varšuvos meras, 54 metų amžiaus Lechas Kaczynskis.
Lech Kaczynski
Lech Kaczynski
© EPA-ELTA
Antrajame prezidento rinkimų ture Lechas Kaczynskis surinko 54 procentus balsų ir įveikė liberalesnių pažiūrų varžovą Donaldą Tuską, kuris surinko 46 procentus rinkėjų balsų.

Rinkimų kampanijos metu Lechas Kaczynskis yra ne kartą teigęs, kad Lenkija ir toliau palaikys gerus santykius su Lietuva. Ji ir toliau turėtų būti strateginė partnerė. Tačiau rinkimai baigėsi.

Kai Lechas Kaczynskis laimėjo rinkimus, Lietuvos valdžios atstovai suskubo pasveikinti naująjį strateginės partnerės vadovą.

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus telefonu užtikrino Lechą Kaczynskį dėl pratęsiamo tarpusavio bendradarbiavimo bei pakvietė apsilankyti Lietuvoje.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė, jog permainos, įvykusios Lenkijoje išrinkus naująjį prezidentą, įkvepia siekti permainų ir Lietuvoje, o Lietuvos Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno teigimu, griežtesnė Lenkijos laikysena Europos Sąjungos atžvilgiu bus savaip naudinga Lietuvai, kadangi taip bus kartu ginami ir jos interesai.

Tačiau, politologo Vlado Sirutavičiaus teigimu, jis nebūtų toks optimistiškas. Jo teigimu, Lecho Kačinskio retorika kiek primena Lenkijos nacionaldemokratų nuostatas.

Naujojo Lenkijos prezidento aršiai skelbiami nacionaliniai šalies interesai, ypač aktyvus jų rodymas bei gynimas, santykių bloginimas su Vokietija ir aiškiai proamerikietiška laikysena gali susilaukti Lenkijos izoliavimo Europos Sąjungoje.

Tai, be abejonės, atsilieptų ir Lietuvai, kuri neišvengiamai sėdi tame pačiame vežime, o kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių yra vertinama kaip dar vienas amerikiečių „Trojos arklys” Europoje.

Be to, kaip teigė V.Sirutavičius, įmanomas ir toks variantas, kad Lenkija, gindama savus interesus, „pamirš” Lietuvą esant jos strategine partnere ir panaudos ją kaip tam tikrą mainų objektą bendradarbiaudama su didžiosiomis šalimis.

Kad ir ta pačia Rusija, kurios nuostatos dėl naujojo Lenkijos prezidento kinta jam vis palankesne kryptimi. O ir paties Lecho Kaczynskio nuomonė apie Rusiją sušvelnėjo jam tapus prezidentu.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog Valdo Adamkaus ir buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio santykiai buvo itin draugiški, o tai, V.Sirutavičiaus teigimu, turi nemažai reikšmės ir tarpvalstybiniam bendravimui.

Tuo tarpu naujasis Lenkijos prezidentas nėra asmeniškai pažįstamas su Lietuvos vadovu. Pastarasis uris yra liberalesnių pažiūrų nei konservatyvusis Lechas Kaczynskis. Vis dėlto užsienio politiką vykdo prezidentas kartu su Užsienio reikalų ministerija, tad nemažai priklausys nuo to, kaip bus sudaryta naujoji Lenkijos vyriausybė.

Be to, svarbu ir tai, ar pati Lietuva sugebės „išlaviruoti” naujoje situacijoje. Žinoma, įtakos turės ir didžiųjų valstybių galios pasiskirstymas.

Tad kol kas dar nėra aišku, kaip klostysis dviejų kaimynių santykiai bei tolesnė ateitis. Galbūt, išblėsus rinkimų karštinei, bus ramiau ir racionaliau pažvelgta į galimybes bei padėtį. Reikėtų prisiminti ir dar vieną Lecho Kaczynskio apibūdinimą – pragmatikas.

Kita vertus, pasak Vlado Sirutavičiaus, tam tikri dalykai, kaip kad Lecho Kaczynskio vizitų į užsienį prioritetai (pirmiausia Vatikanas, Vašingtonas, Paryžius..) ar, kaip pasakojo Lietuvos europarlamentaras Vincas Justas Paleckis, Lenkijos europarlamentaro, priklausančio didžiausiai Europos Parlamento Liaudies partijų frakcijai, kalba apie tai, jog Lietuvoje negerbiamos žmogaus teisės ir Konstitucinio Teismo sprendimai, nes negrąžinama žemė buvusiems jos savininkams, yra kaip galimų būsimų kaimyninių santykių rodikliai.

Lechas Kaczynskis per rinkimų kampaniją pabrėžė šeimos ir katalikiškas vertybes, teigė sieksiąs „išvalyti” Lenkijos biurokratijos aparatą nuo komunistų. Jo pagrindinis rinkimų kampanijos šūkis – Ketvirtoji Lenkijos Respublika.

Užsienio politikos klausimais „Teisės ir teisingumo” partijos kandidatas taip pat buvo ganėtinai griežtas. Pirmiausia reikėtų paminėti jo pabrėžiamą priešpriešą Vokietijai bei Rusijai. Jis savo kalbose prieš rinkimus nevengdavo priminti istorijos – nacių ir sovietų padarytos žalos lenkams.

Lechas Kaczynskis pareiškė, kad nesitaikys su Vokietija, o į Rusiją nevažiuos tol, kol Varšuvoje pirmiausiai neapsilankys Vladimiras Putinas. Be to, Lechas Kaczynskis šiuo klausimu turėjo priekaištų ir buvusiam Lenkijos prezidentui Aleksandrui Kwasniewskiui dėl to, jog šis Maskvoje lankėsi dažniau nei kad V.Putinas Varšuvoje.

Lechą Kaczynskį kai kurie politikos apžvalgininkai vadina euroskeptiku už jo abejones dėl Europos Konstitucijos, euro įsivedimo termino atidėjimą. Jis yra pareiškęs, jog „atėjo laikas, kai kitos Europos šalys nustos šaukti ant Lenkijos”. Lecho Kaczynskio teigimu, Lenkijos interesai turi būti geriau atstovaujami Europos Sąjungoje.

Kita vertus, Lechas Kaczynskis pabrėžia, jog sieks dar glaudesnės partnerystės su JAV. Jau sausio mėnesį yra planuojamas jo vizitas į Vašingtoną. Ir, kaip rinkimų kampanijos metu teigė dabartinis Lenkijos prezidentas, į Briuselį jis vyks tik tada, kai apsilankys Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Be to, Lecho Kaczynskio teigimu, naujoji Lenkijos valdžia gali atšaukti savo pirmtakės sprendimą išvesti lenkų karius iš Irako, tačiau viskas priklausys nuo to, ką Vašingtonas galės už tai pasiūlyti.

„Mes turime aiškiai pasakyti, kad iš esmės Lenkija yra patenkinta, jog dalyvavo misijoje Irake. Mes įrodėme, kad esame patikima sąjungininkė, šalis, kuri sugeba veikti įvairiose pasaulio šalyse, kuri yra svarbi, tačiau, kaip ištikima JAV sąjungininkė, mes turime žinoti, kokiomis sąlygomis misija galėtų būti pratęsta”, – sakė jis žurnalistams.