aA
JAV Kapitolijuje sekmadienį amerikiečiai atėjo atiduoti paskutinės pagarbos Rosai Parks - paprastai siuvėjai, kuri maždaug prieš 50 metų atsisakiusi užleisti autobuse vietą baltaodžiui vyrui pradėjo juodaodžių judėjimą už pilietines teises. Tai pirmoji moteris, kuriai suteikiama tokia garbė.
JAV Kongresas, Kapitolijus
JAV Kongresas
© Corbis/Scanpix
R.Parks pagerbimo ceremonijoje dalyvavo JAV prezidentas George'as W.Bushas su žmona Laura, taip pat kiti garbingi svečiai ir miestiečiai. Ji mirė praėjusią savaitę būdama 92 metų.

Prie Kapitolijaus, kur posėdžiauja JAV Kongresas, rikiavosi tūkstančiai žmonių, norėjusių atiduoti paskutinę pagarbą R.Parks.

Sekmadienį, per R.Parks pagerbimo ceremoniją Montgomeryje, Alabamos valstijoje, JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice kalbėjo: "Galiu atvirai pasakyti, kad, jeigu ne ponia Parks, aš greičiausiai nestovėčiau čia kaip valstybės sekretorė".

Po to, kai R.Parks atsisakė užleisti savo vietą baltaodžiui vyrui rasiškai suskaldytoje Alabamoje, prasidėjo daugiau kaip dešimtmečius trukęs nesmurtinis judėjimas už juodaodžių teises. Ji yra pirmoji moteris, su kuria visuomenė gali atsisveikinti Kapitolijuje, nes paprastai ši vieta skiriama tik JAV prezidentams ir kitiems garbingiems politikams.

Prezidentas G.W.Bushas ir jo žmona padėjo vainiką prie jos karsto. Tačiau jis nesakė oficialios kalbos. Kiek anksčiau prezidentas davė nurodymą jos garbei trečiadienį nuleisti vėliavas iki pusės stiebo prie Baltųjų rūmų, taip pat prie visų visuomeninių pastatų ir aikščių, nes tą dieną ji bus laidojama savo antrojoje gimtinėje - Detroite, Mičigano valstijoje.

Gimusi 1913 metų vasario 4 dieną Tuskegyje, Alabamos valstijoje, R.Parks buvo viena pirmųjų moterų, tapusių Nacionalinės spalvotųjų gerovės kėlimo asociacijos (NAACP) Montgomerio skyriaus nare, ir nuo 1943 iki 1956 metų ėjo šios pilietinių teisių organizacijos sekretorės pareigas.

Garsas apie ją pasklido po visą šalį, kai 1955 metais rasiškai suskaldytame Montgomeryje ji atsisakė užleisti vietą autobuse baltaodžiui keleiviui, kaip to reikalavo vietos įstatymai.

Už tokį nusižengimą R.Parks buvo sulaikyta ir turėjo sumokėti 14 dolerių baudą. Atsakydami į tai, juodaodžiai miesto gyventojai paskelbė visus metus trukusį Montgomerio autobusų boikotą. Prasidėjo ir kitokios akcijos, vėliau peraugusios į pilietinių teisių judėjimą visoje šalyje.

Nors judėjimas buvo nesmurtinis, baltaodžiai tuo pačiu neatsakė. Sulaukusi nemažai grasinimų mirtimi, R.Parks 1957 metais persikėlė gyventi į Detroitą, Mičigano valstijoje.

Protestas baigėsi 1956 metų lapkričio 13 dieną, JAV Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad rasinė segregacija miesto autobusų sistemoje prieštarauja konstitucijai. Šis teismo sprendimas padrąsino kitus toliau kovoti už rasinių nelygybių panaikinimą šalyje.

Sekmadienį prie Kapitolijaus būriavosi ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių, dauguma jų - afroamerikiečiai. Kai kuriems teko laukti daugiau kaip 10 val., kad galėtų atiduoti savo pagarbą R.Parks.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.