Naujienų agentūra STT cituoja politiko žodžius, kad tuometinis prezidentas, socialdemokratas Mauno Koivisto ir premjeras, "Kokoomus" (Koalicinės) partijos atstovas Harri Holkeri vengdavo bet kokių pažadų padėti net neoficialiu lygiu.
Pasak E.Savisaaro, JAV vadovas George'as Bushas ir SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas tuomet susitarė savo interesų regionuose veikti savo nuožiūra.
Kaip rašo STT, Estija 1991 metų pradžioje būgštavo, kad rytinė kaimynė prieš ją gali panaudoti karinę jėgą.
1991 metų sausio 3 dieną E.Savisaaras važinėjo po Suomiją, norėdamas užsitikrinti šios paramą, jei Baltijos šalys būtų užpultos, tačiau Suomijos vadovybė vengė konkrečiai atsakyti į šį prašymą.
Estija tikėjosi Suomijos tarpininkavimo santykiuose su Maskva, tačiau šiaurinė kaimynė nerado tokių galimybių, ir šią misiją perėmė Islandija. Pasak E.Savisaaro, už tai Sovietų Sąjunga darė spaudimą Islandijai prekybos srityje.
Dar vienas E.Savisaaro vizito į Helsinkį tikslas 1991 metų sausį buvo susitarti surengti Estijoje konferenciją dėl žmogaus teisių, kad būtų galima paneigti jai metamus kaltinimus dėl pažeidimų šioje srityje.
Suomijos ekspertai joje dalyvavo, nors ir neoficialiai. Pristatydamas savo knygą E.Savisaaras taip pat sakė, kad H.Holkeri aiškiai nebuvo pasirengęs svarstyti opius klausimus, nes manė, kad tuometinės Estijos ir kitų Baltijos šalių vyriausybių likimas yra nulemtas.
Pasak Estijos politiko, Suomijos premjeras buvo tikras, kad tuometinė Estijos vyriausybė bus ištremta į Sibirą ir rekomendavo Estijai nesigriebti jėgos metodų, nors Estija tokios galimybės ir neturėjo.
E.Savisaaro nuomone, tokia H.Holkeri pozicija aiškintina tuo, kad Suomijos koalicinė partija labiau priklausė nuo Maskvos, nei tuometiniai centristai ir kairieji.
Pasak politiko, Helsinkis tikėjo KGB ir Estijos komunistų tvirtinimais, kad šalies gyventojai palaiko komunistus. E.Savisaaras stebėjosi, kad Suomijos prezidento patarėjai nesidomėjo, kaip klostosi įvykiai pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje ir neskaitė Estijos laikraščių.
Jis pridūrė, jog kaltinti tuometinius Suomijos vadovus vis dėlto nėra dėl ko, nes suprantama, kodėl jie vengė aiškiai išsakyti savo poziciją.
"Mes kažin ko ypatinga ir nesitikėjome, - sakė jis. - Mes nebuvome tokie naivūs, kad manytume, neva Suomija pradės už mus spręsti Estijos problemas".
Savo knygoje, adresuotoje Suomijos skaitytojui, E.Savisaaras pažymėjo, kad neturi teisės skatyti moralų nei prezidentui M.Koivisto, nei kuriam kitam Suomijos politikui. Jis priminė, kad Estija pati buvo labai sudėtingoje padėtyje 1939 metais, kai SSRS užpuolė Suomiją ir prasidėjo Žiemos kampanija.
Agentūra STT priduria, kad tuometinis Estijos premjeras E.Savisaaras agresijos atveju buvo pasirengęs pasitraukti į pogrindį arba emigruoti.
Kraštutiniu atveju jis tikėjosi dabartinio Suomijos parlamento deputato, socialdemokrato Illkos Taipos paramos. E.Savisaaras būtų radęs prieglobstį Pietų Suomijos Kelokoskio miestelyje.
