Prezidentas priminė, kad jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje yra kalbama apie veiklių bendruomenių ir stiprios pilietinės visuomenės kūrimą. V. Adamkus pastebėjo, kad per šiuos metus susibūrė nemažai visuomeninių, politinių ir pilietinių organizacijų, kurios sugeba pavienius žmones sutelkti į bendruomenę.
Tačiau, Prezidento nuomone, dažnai susikuria ir bendruomeninės veiklos institucijos, nepagrįstos vidine būtinybe ir tikru bendrumo jausmu.
„Kartais į grupes žmonės buriami tik tam, kad būtų patenkinti siauros grupės ar pavienių asmenų interesai. Gražiais žodžiais suvilioti, žmonės nuoširdžiai įsitraukia į tokios veiklos grupes, tačiau greitai jie atsiduria pasirinkimo kryžkelėje: ar pragmatiškai vykdyti šių asmenų siekius, ar trauktis ir ieškoti naujų kelių“, – Nacionalinių maldos pusryčių metu sakė V. Adamkus.
„Deja, – pastebėjo šalies vadovas, - neretai pasirenkamas ir trečias kelias: nusiviliama pačia pilietinės ir bendruomeniškos visuomenės idėja. Susvetimėjimas – pilietinis ir politinis – mūsų šalyje tapo skaudžia gyvenimo tikrove“.
Atsakydamas į klausimą apie galimybes keisti esamą padėtį V. Adamkus citavo Evangelijos žodžius apie draugystę, tarno ir šeimininko bei tikrų draugų santykius.
Kalbėdamas apie pastaruoju metu Lietuvoje pastebimą susvetimėjimą Prezidentas sakė: „Pastaraisiais metais patiriame neįveikiamą įvairių lygmenų valdžios, politinių partijų ir net organizacijų uždarumą, nenorą savo sprendimus aiškinti visuomenei. Galėčiau pasakyti ir griežčiau: mums niekaip nepavyksta išrauti dar nuo sovietmečio įsišaknijusios ir siaubingai išsikerojusios nepagarbos asmenybei, nepagarbos žmogui“.
„Todėl, pagal citatą iš Evangelijos, dažnas Lietuvos žmogus šiandien tapo tarnu, nežinančiu, ką daro jo šeimininkas. Mes savo valstybėje taip ir nesugebėjome tapti draugais, kurie dalijasi viskuo, ką yra iš Tėvo girdėję. Nesidalijame kasdieniniais džiaugsmais, rūpesčiais ir mintimis, o, deja, dalijamės melu ir apkalbomis, intrigomis ir korupciniais ryšiais“, – pastebėjo Prezidentas.
