Kauno EBSW holdingo veiklą tirianti laikinoji Seimo komisija ketvirtadienį baigė nagrinėti su Lietuvos valstybinio komercinio banko veikla susijusius klausimus ir, komisijos primininko teigimu, nagrinės indėlių neteisėto atsiėmimo ir paskolų išdavimo pažeidimus.
Komisijos posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas į daugelį politikų klausimų negalėjo atsakyti, mat jis nedalyvavęs bankui priimant sprendimus ir tvirtino negalįs vertinti pirmtakų veiklos.
Jis komisijos narių prašomas įvertinti, ar dauguma to meto sprendimų buvo padaryti piktybiškai, tvirtino negalįs to padaryti, tačiau, jo manymu, daugelis netinkamų sprendimų priimti dėl specialistų stygiaus.
Į komisijos narius dominusį klausimą apie to meto bankų vindikacijos skyrių veiklą atsakymus pateikė buvęs Lietuvos valstybinio komercinio banko Vindikacijos skyriaus viršininkas Alvydas Sadeckas.
Anot parlamentaro, jo vadovaujamas skyrius turėjo kuruoti su skolininkų ir imančių paskolas klientų "kriminaliniu aspektu" klausimus.
A. Sadecko tvirtinimu, jis gaudavęs tų skolininkų sąrašus, kurie delsdavo grąžinti paskolas ir buvo nežinomi banko administracijai asmenys. Vindikacijos skyrius, pasak jo, turėdavo išsiaiškinti, ar galimas klientas yra ne akivaizdus sukčius, ar nepriklauso nusikalstamoms struktūroms, tačiau galutinį sprendimą priimdavo ne jis.
Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui vadovavęs Algimantas Barusevičius, politiko manymu, "nevaldė situacijos ir vargu ar nuo jo kas priklausė". Jo žodžiais, buvo jaučiama, kas yra EBSW, ir A. Sadecką pasiekusi informacija, kad jo buvimas banke jau nepageidaujamas.
Komisijai parodymus davęs parlamentaras Raimondas Šukys, kuris tuo metu buvo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos Seime patarėjas, pažymėjo, jog "premjerams nebuvo įmanoma suvokti bankuose vykusių procedūrų, bet ekspertai suvokė".
Jo žodžiais, pagrindinė problema buvo ne aukščiausi vadovai, o vidutinės grandies valstybės ir banko tarnautojų valstybinio mąstymo nebuvimas.
Valstybė, pasak politiko, nebuvo pasirengus tokio masto kontrolei, todėl "ieškoti vieno kaltininko nėra galimybių".
Komisija apklausė ir buvusią Finansų ministerijos Valiutos vertybinių popierių ir lošimų skyriaus viršininkę Liną Gasiūnaitę-Našlėnienę, kuri, anot komisijos narės Nijolės Steiblienės, vienintelė iš ketvirtadienį į posėdį atvykusiųjų buvo tiesiogiai susijusi su banke vykusiais procesais, tačiau vertingos informacijos nepateikė.
Anot jos, komisijai tai tik darbo pradžia ir pabaigtas vieno iš epizodų tyrimas, todėl negalima sakyti, kad komisija kažką naudinga sužinojusi. Svarbiausia, jos manymu, yra tai, kad darbas pradėtas pakankamai nuosekliai, o kai į tuos pačius klausimus atsakinėja daug asmenų, tada jų informaciją galima palyginti.
Komisiją, jos tvirtinimu, ypač domina to laiko teisėsaugos institucijų veikla, tačiau šie klausimai bus nagrinėjami po visų su bankų veikla susijusių klausimų. Tada, anot jos, bus apklausti ir visi aukšti pareigūnai.
EBSW komisijos nariai į kitą posėdį rinksis trečiadienį.
ELTA primena, jog EBSW veiklą tirianti komisija yra Seimo įpareigota iki kitų metų sausio atsakyti į 9 klausimus. Ji ketina atsakyti, kokie juridiniai bei fiziniai asmenys dalyvavo koncerno EBSW kūrime bei jo veikloje, kaip pasireiškė koncerno EBSW veikla indėlių rinkimo ir valstybinio turto privatizavimo procese, kokia buvo koncerno EBSW įtaka Lietuvos bankų sektoriuje.
EBSW skandalą tirianti komisija domėsis ir tuo, kokius padarinius valstybei bei visuomenei sukėlė koncerno EBSW veikla, kokios aplinkybės sudarė sąlygas šio koncerno veiklai bei padėjo jo steigėjams, vadovams, kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės. Seimo komisija taip pat turėtų atsakyti ir į klausimą, kokios valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų veikos sudarė palankias sąlygas koncerno EBSW veiklai.
