"Kalbėta, kad šiek tiek išsprendėme tranzito problemas, kad labai aktualu stiprinti ekonominius ryšius su Kaliningradu, kad tai išskirtinis Europos regionas. Apie demilitarizavimo klausimą, kuris labai aktualus, net nebuvo užsiminta", - žurnalistams ketvirtadienį sakė A.Sadeckas.
NSGK vadovas susitikime dalyvavusio ES aukštojo atstovo bendrajai užsienio ir saugumo politikai Javiero Solanos paklausė, kokios pozicijos ES laikysis Kaliningrado demilitarizavimo klausimu, tačiau į klausimą nebuvo atsakyta.
"Kas nustebino, į šitą klausimą iš viso nebuvo atsakymo", - pabrėžė NSGK vadovas.
Nesulaukęs atsakymo, A.Sadeckas klausimą pateikė raštu, tačiau vėl - be rezultatų.
"Paprašiau atsakyti raštiškai, tačiau atsakymo taip ir nebuvo duota. Norom nenorom peršasi mintis, kad šitas klausimas buvo apeitas ir nebuvo norima į jį atsakyti", - nusivylimo neslėpė NSGK vadovas.
ES atstovų tylą Kaliningrado srities demilitarizavimo klausimu A.Sadeckas aiškino "nenoru aštrinti problemų".
"Manau, kad tai siejasi su ES ir NATO politika Rusijos atžvilgiu, ES ir Rusijos santykiais. Tai - nenoras gilintis ir aštrinti problemų, kurios yra", -kalbėjo NSGK vadovas.
Kaliningrado srities demilitarizavimo klausimą Lietuvos politikai pradėjo kelti po to, kai Lietuvoje sudužo iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą skridęs rusų naikintuvas.
Politikai pradėjo abejoti, kam Kaliningrado sričiai, kurią supa draugiškos valstybės, reikalingos karinės bazės.
"Netgi patys rusai sako, kad viskas (naikintuvo katastrofa - BNS) galėjo įvykti todėl, kad labai siauras koridorius skristi į Kaliningradą, tai man iškyla klausimas, kam tas siauras koridorius? Kaliningradas yra apsuptas draugiškų valstybių, kurios yra NATO ir Europos Sąjungoje, priešiškų valstybių nėra", - žurnalistams yra sakęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Rusijos naikintuvas "Su-27" sudužo rugsėjo 15 dieną Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, maždaug už pusšimčio kilometrų nuo Kauno.
