aA
Mūsų politikoje veikia ne tik "dvigubų standartų" taisyklės - labai svarbus yra leistino melo saikas. Žmogus, kuris neįpranta prie politikos kaip srities, kurioje visa tiesa nesakoma ir dažnai kalbama puse lūpų, kur pasitenkinama "pusine" tiesa - anksčiau ar vėliau bus priverstas iš politikos pasitraukti.
Taip atsitiko su Sąjūdžio aktyvistais rašytojais (pavyzdžiui, poetu Justinu Marcinkevičiumi). Žodžio devalvacija politikos srityje yra itin didelė, ir kūrybos žmogui tai lemta ypač jautriai pajusti ir išgyventi. Poetui žodis - širdies balsas, politikui - intereso. Poetas tiki tuo, ką skelbia, o politikas nori, kad kiti tikėtų tuo, ką jis sako. Tikėjimas atskiriamas nuo asmens ir nukreipiamas į mases. Asmenybės sacrum šiandien niekam neįdomus, o štai masių religija, neretai įgaunanti psichozių ir nukrypimų bruožus, visai kas kita, nes tai, kas veikia mases, veikia ir politiką.

Štai kodėl vienas iš svarbiausių faktorių yra tiesos nesakymas ("korektiškas", "protingas", "naudingas" melas). "Nekelkite panikos!" - mėgstamas premjero posakis. Galima dar pridurti - tikėkite valdžia, nes visa, ką ji daro, daro gerai ir teisingai. Naudingai parduos "Mažeikių naftą", sureguliuos kilusius nesusipratimus su Maskva. BVP kyla, ekonomika auga, ES fondai pinigų duoda, per bulviakasį liūtys neužtvindė - ko, regis, dar norėti!.. Tėviškas socdemų tonas daro poveikį visuomenei - ne veltui apklausose jų partija užima antrąją vietą.

Poetui žodis - širdies balsas, politikui - intereso. Poetas tiki tuo, ką skelbia, o politikas nori, kad kiti tikėtų tuo, ką jis sako. Tikėjimas atskiriamas nuo asmens ir nukreipiamas į mases.
Renata Šerelytė:

Politikas negali sakyti negailestingos tiesos, nes bus pasmerktas nepopuliarumui, žlugs akyse tų, kurie nori matyti politiką kaip savo mesiją, gelbėtoją, šelpėją, tėvą ir vyrą viename asmenyje. Štai iš kur tokia didelė simpatija amžinam optimistui Algirdui Brazauskui ir nemeilė sarkastiškam Vytautui Landsbergiui, kurio negailestingos ištarmės, ypač Rusijos valstybinės politikos atžvilgiu, tautai dažnai nepatikdavo ir atrodė vos ne paranojiškos. Bet tokia jau yra tiesa - ji neglosto paplaukiui. O žmogus (tai taikytina ne tik politikui, bet ir paprastam piliečiui), nesugebantis priimti tiesos, vargu ar gali ką nors pakeisti savo ir kitų gyvenime.

Mįslingo Su-27 sudužimo istorija artėja prie pabaigos. Išvados, galima sakyti, pateiktos. Bet ką jos gali pasakyti visuomenei? Visą tiesą ar veikiau tik pusę - kaip jau esam įpratę?.. Ar provokacijos galimybė bus atmesta, kaltę suverčiant pasenusiai rusų karinei technikai ir kariškių aplaidumui, ar kažkas liks "tarp eilučių"?

Antras dalykas - galvos skausmą keliantis Viktoro Uspaskicho aukštojo mokslo diplomas. "Techninių kliūčių", dėl kurių Lietuvos prokurorai liko už valstybinių Rusijos įstaigų durų, "korektiško" melo forma jau nepavadinsi. Veikiau labai apgalvotu žingsniu, kurio įvardijimas ne tik neįtikimas, bet ir atvirai ciniškas. Jeigu bandytume atkurti visą tiesą, gal paaiškėtų, kad Rusijos valdžios institucijos suteikia jos interesams atstovaujantiems asmenims padirbtus dokumentus ir anaiptol nenori, kad visa tai išaiškėtų! Toliau spėlioti darosi jau net baugu. Gal ir ne veltui premjeras sako : "Nekelkite panikos", pridurdamas, kad reikia faktų, o ne spėlionių.

Bet kas pateiks paprastam piliečiui tuos faktus, jeigu neretai net atsakingi pareigūnai linkę į viską žiūrėti daug paprasčiau? Ieškoti korektiškesnių ir mandagesnių formų? Negadinti reputacijos ir santykių su kaimynais. O kad tas kaimynas labai mielai padegtų tamstos tvartą ir ateitų pasigėrėti reginiu - tai, žinote, jūsų reikalas.

Yra pasakyta - nebijokite tiesos, nes tiesa padarys jus laisvus. Visuomeniniame ir politiniame gyvenime įsigalint korektiškam konformizmui kažin ar šiandien mes benorime tokie būti. Juk daug patogiau ir paprasčiau yra nežinoti tiesos.