Generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio teigimu, teoriškai, nusikalstama veika susideda iš objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementų. „Objektyviosios pusės elementas pagrįstas. Mes turime neginčijamus duomenis, kad lėktuvas, neturėdamas tam leidimo, įskrido į Lietuvos teritoriją ir šitaip pažeidė tarptautinių skrydžių taisykles“, - sakė J.Jasaitis.
Anot jo, kalbant apie subjektyviąją pusę, pirmiausia, subjektas turi turėti du požymius – jis turi būti pakaltinamas pagal amžių ir savo psichinę būklę.
„Mes neturime tokių požymių, kad Valerijus Trojanovas yra nepakaltinamas. O sprendžiant kaltės įrodinėjimo klausimą, turi būti duomenys, kad V.Trojanovas tyčia pažeidė Lietuvos oro erdvę ir tarptautinių skrydžių taisykles, to tikslo siekė ir suvokė jo pasekmes. Jei turimų duomenų pakaks įrodyti, kad veika buvo padaryta tyčia, byla atsidurs teisme“, - sakė G.Jasaitis.
Tarpžinybinė komisija, tyrusi naikintuvo avariją, nustatė, kad V.Trojanovas galėjo įtakoti naikintuvo avariją, tačiau ją sąlygojo ir kitos aplinkybės - Rusijos Federacijos skrydžių valdymo tarnybos, vykdydamos orlaivio valdymą, užduoties atlikimo metu padarė šiurkščių pažeidimų, o tvarkingo orlaivio parengimas skrydžiui buvo atliekamas skubotai ir nesilaikant nustatytų darbų eiliškumo.
DELFI primena, kad komisija tyrimo išvadose konstatavo, jog pilotas majoras V.Trojanovas skrydžio metu padarė klaidų nekompleksiškai naudodamas navigacinę įrangą pilotuojamo orlaivio vietai nustatyti. Tačiau tai galėjo sąlygoti ne pakankamai tobulinti praktiniai įgūdžiai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas neatmetė, kad M.Dūda, kuris susipažino su tarpžinybinės komisijos išvadomis, V.Trojanovą kviesis dar vienai apklausai.
Rugsėjo 15-ą dieną sudužusio Rusijos naikintuvo „Su-27“ nuolaužos yra saugomos kaip daiktinis įrodymas. Todėl jei Generalinė prokuratūra priimtų sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, lėktuvo nuolaužų likimą spręstų prokurorai, o jei byla būtų perduota teismui, daiktinių įrodymų klausimą spręstų teisėjai.
