V.Vaikšnoro vadovauja komisija įvardijo tris priežastis, kurios nulėmė Rusijos naikintuvo avariją.
Pirmiausia tai, kad pilotas majoras Valerijus Trojanovas skrydžio metu padarė klaidų nekompleksiškai naudodamas navigacinę įrangą pilotuojamo orlaivio vietai nustatyti. Tai galėjo atsitikti dėl to, kad, nors ir turėdamas pakankamą kvalifikaciją, pilotas V.Trojanovas pastaruoju metu mažai skraidė.
Antra, Rusijos Federacijos skrydžių valdymo tarnybos, vykdydamos majoro V.Trojanovo pilotuojamo orlaivio valdymą užduoties atlikimo metu padarė šiurkščių pažeidimų.
Trečia, orlaivis buvo techniškai tvarkingas, tačiau jo parengimas skrydžiui buvo atliekamas skubotai ir nesilaikant nustatytų darbų eiliškumo. Tai galėjo turėti įtakos orlaivio navigacinių sistemų darbo tikslumui skrydžio metu.
Šias tris pagrindines išvadas suformulavo ministro G.Kirkilo įsakymu sudaryta komisija, kurią sudarė Krašto apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų atstovai ir ekspertai iš Lietuvos bei užsienio.
Pirmąjį išvados punktą nulėmė informacija, gauta per V.Trojanovo apklausas. Ministro teigimu, jis yra prisipažinęs, kad pernai skraidė 21 val., o šiemet 14 val. Kai panašiais į orlaiviais į „Su-27“ skraidantys NATO pilotai ore praleidžia po 60 val. per mėnesį.
„Jei lakūnas būtų daugiau skraidęs, jis būtų galėjęs išnaudoti visas borto navigacinio prietaiso galimybes, tačiau mūsų ekspertai padarė išvadą, kad jis jų neišnaudojo iki galo, nors tai galėjo padaryti“, - sakė V.Vaikšnoras. Anot V.Tutkaus, „net mūsų lakūnai su kukliomis oro pajėgomis priskraido šiek tiek daugiau nei minimalūs reikalavimai“.
Visos avariją patyrusio naikintuvo „Su-27“ dalys ir agregatai yra iškeltos ir saugomi. „Dabar lėktuvo dalys yra saugomos kaip daiktinis įrodymas ir yra prokuratūros dispozicijoje“, - sakė V.Tutkus.
Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda, atliekantis ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo, DELFI sakė, kad gavo tarpžinybinės komisijos atlikto tyrimo išvadas, tačiau su jomis dar nesusipažino. „Tai tikiuosi padaryti rytoj. Jų apimtis pakankamai didelė“, - sakė M.Dūda.
Įtariamo lakūno V.Trojanovo ir naikintuvo nuolaužų likimas, anot M.Dūdos, priklauso ne tik nuo jo. Baudžiamojo proceso kodeksas, numato, kad ikiteisminį tyrimas gali baigtis dviem būdais – nutraukimu arba kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teismui. Pirmuoju atveju sprendimą priima prokuroras, antruoju – teismas. Jei V.Trojanovo byla atsidurtų teisme, naikintuvo nuolaužų, kurios tyrime vadinamos daiktiniu įrodymu, likimą spręstų teisėjai.
G.Kirkilas visiškai atmetė anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimą Rusijos provokacijos versiją. „Visas šitas tyrimas padarytas kruopščiai, mes neturim tokių duomenų, kad galėtume pagrįsti provokacijos prielaidą“, - sakė G.Kirkilas.
Anot jo, tarpžinybinė komisija atkūrė detalų naikintuvo „Su-27“ skrydį nuo Sankt Peterburgo iki avarijos.
Kariuomenės vado V.Tutkaus teigimu, „detalios išvados ir visa tyrimo medžiaga yra klasifikuota bei nebus atskleista visuomenei“. Per tyrimą buvo nustatyta ir per 20 trūkumų, kuriuos reikėtų ištaisyti. Anot krašto apsaugos pareigūnų, vienas iš jų – pasenusi dalis technikos, ne visai tinkamai parengtas personas. „Dar turime trišalių politinių klausimų“, - sakė G.Kirkilas.
Prezidentas V. Adamkus teigiamai įvertino komisijos veiklą ir padėkojo jos nariams už profesionaliai atliktą darbą.
“Šioje istorijoje Lietuva atlaikė spaudimą ir kruopščiai ištyrusi Rusijos naikintuvo avarijos aplinkybes, pasirodė esanti atsakinga valstybė, kuri nori palaikyti garbingus bei konstruktyvius santykius su kaimyne”, - sakė prezidentas.
Šalies vadovo nuomone, šis įvykis padėjo atskleisti ir tobulintinus Lietuvos oro erdvės apsaugos dalykus. Prezidentas sakė tikįs, kad incidento pamokos bus išanalizuotos Rusijoje ir ateityje leis išvengti valstybinės sienos pažeidimų.
G.Kirkilo teigimu Lietuvos radijui, po prokuratūros procesinių sprendimų užsienio reikalų ministerija pateiks įvertinimus Rusijai.
