Pasak dienraščio, Seimo kontrolierių įstaiga atliko tyrimą dėl motorizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione tarnybą atliekančio panevėžiečio eilinio M.M.
Jo tėvai skundėsi, kad tarnauti vaikinui yra labai sunku, nes jis terorizuojamas, iš jo tyčiojamasi. Be to, bataliono kariai ne kartą grasino susidoroti su M.M., iš jo atimdavo tėvų perduodamus pinigus.
Tėvai tikino dėl to net kreipęsi į štabo viršininką majorą Ričardą Mačinską, bet situacija nepasikeitė. R.Valentukevičius dėl panevėžiečių skundo susisiekė su krašto apsaugos ministru Gediminu Kirkilu ir prašė atlikti išsamų tyrimą bei pateikti paaiškinimus, kodėl kariuomenėje toleruojami nestatutiniai santykiai.
Pasak kontrolieriaus, bataliono vadovybė į ministro nurodymą reagavo žaibiškai - eilinis M.M. buvo izoliuotas nuo kitų privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Net tada, kai bataliono ugnies būrys išvyko į pratybas Pabradės centriniame poligone, M.M. liko bataliono dislokacijos vietoje.
"Šį sprendimą bataliono vadovybė priėmė siekdama apsaugoti karį nuo galimo smurtavimo", - teigė R.Valentukevičius. Kadangi per tarnybinį patikrinimą nustatyta nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduota karo policijai. Kauno įguloje netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kario terorizavimo.
Pasak tyrimą kontroliuojančio Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo, jau atlikti beveik visi procesiniai veiksmai, tačiau kol kas nė vienam batalione tarnaujančiam kariui nepateikti įtarimai.
"Tiksliai negalime pasakyti, kad eilinis buvo terorizuojamas. Žinoma, yra įtarimų, tačiau neteisėti veiksmai nėra viešai užfiksuoti. Privalome vadovautis tik faktais, o ne prielaidomis. Šioje situacijoje siūlyčiau palaukti karo policijos išvadų, juolab kad karys 100 proc. netvirtina, jog jis buvo terorizuojamas ir kad iš jo tyčiotasi", - sakė R.Giedraičio bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rimantas Šiurys.
Seimo kontrolierius prisipažino girdėjęs, kad M.M. bataliono vadovams neįvardijo skriaudėjų. "Manau, kad jis bijo", - pabrėžė.R.Valentukevičius. Jis įsitikinęs, jog karys savo skriaudėjus išdrįs nurodyti tik baigęs tarnybą.
Pasak R.Šiurio, eilinio M.M. tėvai nuo pat sūnaus tarnybos pradžios siekė, kad jis tarnautų kuo arčiau namų. "Tačiau nieko negalime pakeisti - kur karo prievolės pareigūnai paskyrė, ten jis ir atlieka tarnybą", - tvirtino vadas.
Tiesa, po tyrimo motorizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" vado pulkininko leitenanto Dariaus Užkuraičio įsakymu, eilinis M.M. toliau tarnauti buvo perkeltas į Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotąjį pėstininkų batalioną Alytuje.
Dėl neleistino elgesio kitų karių atžvilgiu per metus Lietuvos kariuomenėje atliekama 10-15 tarnybinių patikrinimų.
"Mūsų kariuomenėje tvarka griežta. Mums pavyko sukurti karines pajėgas, kurios iš esmės skiriasi nuo buvusios SSRS okupacinės kariuomenės, kurioje buvo paplitę nestatutiniai santykiai. Pagaliau nereikia norėti, kad mūsų kariai būtų idealūs, - juk jie ateina iš gatvės, ir apsivilkę uniformą jie per dieną nepasikeis. Galiu užtikrinti, kad atvejus prieš netinkamą elgesį kariuomenėje vertiname itin griežtai", - sakė karo policijos vado pavaduotojas ikiteisminiam tyrimui Ričardas Pocius.
Kariuomenės drausmės statusas nustato išsamią pažeidimų tyrimo tvarką. Visi kariai gali skųstis raštu arba žodžiu, be to, jiems siūloma kreiptis į krašto apsaugos generalinį inspektorių. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja karo policijos pareigūnus, gavus informaciją iš bet kokio šaltinio, nedelsiant pradėti tyrimą.
Seimo kontrolierius sakė, kad į jį neseniai kreipėsi dar du kariai, kurie skundėsi neteisėtais bataliono vadovybės veiksmais.
"Tačiau jie vėliau išsigando. Nors galime pradėti tyrimą ir pagal anoniminius skundus, kariai bijojo, kad tyrimo metu išaiškės jų asmenybės. "Jūs atvažiuosite, pasikalbėsite, o mums toliau čia reikės gyventi", - sakė kariai. Tačiau noriu užtikrinti, kad mums patikėtos informacijos šaltinių neatskleidžiame, jeigu žmogus to pageidauja", - sakė R.Valentukevičius.
Dėl karių žeminimo ir terorizavimo, jeigu buvo naudotas fizinis smurtas arba ginklas, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, tačiau teismai nusižengėliams dažniausiai taiko švelnesnes bausmes.
Karinėse jūrų pajėgose tarnavę du klaipėdiečiai ir vienas Elektrėnų gyventojas neseniai buvo nuteisti nuo dvejų iki pustrečių metų, tačiau jiems bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Kariūnai jaunesnius karius versdavo nusiimti kepures ir atiduoti pagarbą, be to, keletą kartų juos sumušė. Neiškentęs nuolatinio teroro, vienas karys nusižudė - pareigūnai tiria, ar ryžtis savižudybei jo negalėjo paskatinti nestatutiniai santykiai.
Teisme atsidūrė ir dviejų buvusių Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono brigados "Geležinis vilkas" kariškių byla. Vienas jų į karinę tarnybą atvykusiems kariams Pabradės poligone pririšo kojas prie automobilio ir keliolika metrų tempė poligono teritorijoje.
Būrio vadas vieną karį, nemokantį plaukti, smarkiai išplūdo ir vos nepaskandino, tačiau karį išgelbėjo būrio draugai. Į privalomąją tarnybą pašaukti vaikinai prisipažino, kad kariškiai juos nuolat keikdavo, mušdavo, į akis ir bumą žerdavo smėlio.
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"
